Interviu su „The Guardian“ metu trys specialiųjų pajėgų kariai vyko į Kyjivą kartu su vertingu dokumentų kroviniu, kuris buvo sukrautas ant galinės sėdynės sukrautose dėžėse – tai buvo keturių dienų misijos į priešo teritoriją vaisius.
Tarp dokumentų buvo Rusijos vidaus reikalų ministerijos dokumentai ir kariniai įsakymai, paimti iš oficialių kariuomenės pastatų Kursko srityje esančiame Sudžos mieste ir iš netoliese esančių apleistų rusų tranšėjų.
„Tuo metu viskas buvo miglota, tik vėliau, kai baigi užduoti, supranti, kur ką tik buvai ir ką darai“, – naujienų portalui „The Guardian“ aiškino vienas iš karių Artemas, kalbėdamas praėjus kelioms valandoms po išvykimo iš Rusijos teritorijos.
Ketvirtą savaitę trunkantis Ukrainos įsiveržimas į Rusiją šokiravo savo įžūlumu ir tapo netikėtu iššūkiu Kremliui.
Staiga nuo šalies administracinių pastatų buvo nuimtos Rusijos vėliavos, o Kursko srities civiliai turėjo slėptis, nes jų gatvėse pradėjo patruliuoti svetimos kariuomenės kariai. Tuo tarpu Rusija vis dar stengiasi įrodyti, kad kontroliuoja savo teritoriją.
Net ir tuo metu, kai Ukrainos kariai patiria nuolatinį spaudimą kitose fronto dalyse, šalies pajėgų įsiveržimas į Rusiją suteikė labai reikalingą moralinį postūmį Ukrainoje po kelis mėnesius nesiliaujančių niūrių naujienų.
„Jie yra beviltiškoje Dovydo ir Galijoto kovoje, ir tai skatina jų maištingą dvasią“, – sakė anonimiškai kalbėjęs Vakarų diplomatas Kyjive ir pridūrė, kad operacija Kurske pastarosiomis savaitėmis nepaprastai pagerino politinio elito nuotaiką.
Netikėtas planas
Iš dalies pirminis susijaudinimas dėl operacijos kilo iš netikėtumo – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo vyriausiasis kariuomenės vadas planus aptarinėjo privačiai, o į šį ratą buvo įtraukti vos keli žmonės.
„Remiantis šio karo patirtimi, kuo mažiau žmonių žino apie operaciją, tuo sėkmingesnė ji bus“, – interviu Kyjive sakė pagrindinis V. Zelenskio padėjėjas Michailas Podoliakas.
„Iš anksto žinojo labai nedaug žmonių“, – pridūrė jis.
Prieš prasidedant operacijai arčiausiai sienos su Rusija esančiame Sumų mieste gyventojai pastebėjo, kad miestas ir aplinkinės vietovės prisipildė kariškių, tačiau nežinojo, kodėl.
„Sumuose nėra daug nuomos galimybių, todėl žmonės klausinėjo ieškodami, kur galima laisvai apsistoti kariams. Tik vėliau, prasidėjus operacijai, viskas susidėliojo į vietas“, – „The Guardian“ pasakojo Sumų naujienoms ir kultūrai skirto internetinio portalo "cukr.city" vadovas Dmytro Tishchenko.
Patys kariai taip pat nebuvo įspėti apie tai, kas jų laukia.
„Mes manėme, kad esame perkeliami čia atlikti gynybinių darbų prieš galimą Rusijos įsiveržimą“, – pasakojo vienas karys, kuris šioje vietovėje buvo nuo savaitės iki puolimo pradžios.
Išvykstant iš fronto pasiima trofėjus
Praėjusią savaitę Ukraina pareiškė, kad kontroliuoja beveik 1 300 kv. km Rusijos teritorijos, kurioje yra 100 gyvenviečių – daugiausia nedidelių kaimų, tačiau tarp jų yra ir Sudžos miestas, kuriame iki puolimo gyveno 5 tūkst. žmonių.
Kelias iš Sumų į pasienį tebėra tankiai užstatytas karine technika, o kariai į Rusiją važiuoja viskuo, pradedant motociklais ir baigiant tankais.
Pasak ukrainiečių karių, Sudžos mieste gatvės dažniausiai yra apleistos, o ore tvyro puvimo kvapas, kurį skleidžia vėlyvos vasaros saulėje pūvantys produktai.
Prasidėjus puolimui daugelis žmonių pabėgo toliau į Rusiją, tačiau tie, kurie liko, dabar yra atkirsti nuo pasaulio, neturi išėjimo, elektros ir mobiliojo ryšio. Gatvėse patruliuojantys Ukrainos kariai yra vienintelis jų informacijos šaltinis.
„Mes jiems sakome, kad Ukrainos pajėgos užėmė Kursko miestą ir žygiuoja į Maskvą, todėl jums laikas mokytis ukrainiečių kalbos“, – juokėsi vienas neseniai mieste buvęs karys.
Kareiviai rotaciniu būdu iš Sudžos išvyksta su trofėjais – nuo Rusijos vėliavų ir plakatų, pagrobtų iš oficialių pastatų, iki marškinėlių su Vladimiro Putino atvaizdu, paimtų iš Sudžos turgaus prekystalių.
Ukrainos kariai taip pat teigia, kad jie nekelia tokio pat teroro, kokį šalies miestuose kėlė Rusijos okupantai.
Tykanti grėsmė
Sudžą jau dvi savaites visiškai kontroliuoja Ukraina, tačiau Rusijos bepiločiai lėktuvai tebekelia nuolatinę grėsmę.
Kartą, valydamas apleistą rusų tranšėją, Artemas pastebėjo, jo manymu, bėgantį rusų kareivį. Jis jau ketino šaudyti, kai suprato, kad kažkas tranšėjoje paliko veidrodį ir jis mato savo atspindį.
„Tamsoje šliaužioji miškais ir supranti, kad esi visiškai vienas, prie pat priešo teritorijos“, – pasakojo kitas komandos narys Serhijus.
Nors šiuo metu Ukrainos veržimasis į priekį Kursko srityje sustojo, Rusijai taip pat nepavyko atkovoti prarastos teritorijos. Kyjivas sako, kad nėra suinteresuotas bandyti aneksuoti Rusijos žemes, bet kol kas nori išlaikyti užimtų žemių kontrolę.
„Mes nesame Rusija, nenorime perrašyti savo konstitucijos, kad prijungtume šias teritorijas. Mūsų uždaviniai – nustumti Rusijos artileriją ir kitas sistemas toliau, sunaikinti ten esančius sandėlius ir kitą karinę infrastruktūrą, taip pat paveikti Rusijos viešąją nuomonę“, – sakė M. Podoliakas.
Daugelis Kyjive šį įsiveržimą taip pat vertina kaip žinią tarptautiniams Ukrainos partneriams tuo metu, kai vis garsiau pasigirsta balsų, kad vidutinės trukmės ateityje gali prireikti kokių nors derybų.
„Ukraina bando sukurti svertus Rusijai, kad būtų vedamos tikros derybos, o ne kapituliacija, įvardyta kaip derybos“, – sakė Naujosios Europos centro Kijeve įkūrėja Alyona Getmanchuk.
M. Podoliakas iš pradžių neigė, kad Kyjivas siekia būsimų derybų, bet paskui pridūrė:
„Rusija nėra racionali šalis. Ją galima priversti derėtis, bet tam reikia tokių dalykų kaip Kursko operacija“.
A. Getmanchuk aiškino, kad operacija, kurios detalėmis Kyjivas iš anksto nepasidalijo su Vakarų partneriais, taip pat gimė iš nusivylimo dėl nuolatinių Vašingtono perspėjimų apie eskalacijos riziką.
„Kursko operacija buvo signalas pamiršti tariamas „raudonas linijas“, kurių Ukraina neturėtų peržengti“, – sakė ji.
Vienas iš tikslų – apsikeitimas belaisviais
Dar vienas operacijos tikslas buvo paimti į nelaisvę Rusijos karius ir panaudoti juos kaip svertą, kuris padėtų išlaisvinti kai kuriuos iš tūkstančių Rusijos kalėjimuose laikomų ukrainiečių.
Ukraina tvirtina, kad Kursko srityje paėmė į nelaisvę beveik 600 rusų karių, daugelis jų – šauktiniai. Prieš savaitę Ukraina 115 iš jų iškeitė į tiek pat Rusijoje laikomų ukrainiečių.
Vienoje kalinimo įstaigoje Sumų regione rusų kaliniai kalbėjo, kad juos šokiravo tai, kad karas atvyko į Rusijos teritoriją, o jie nebuvo pasiruošę kovai.
Kai kurie iš jų į Kursko sritį atvyko likus vos kelioms dienoms ar savaitėms iki paėmimo į nelaisvę.
„Kaip Ukrainos pilietis aš jų nekenčiu, bet elgiuosi su jais taip, kaip norėčiau, kad būtų elgiamasi su mūsų kaliniais Rusijoje, – sakė įstaigos, kuriame laikomi paimti į nelaisvę rusų kariai vadovas Volodymyras. – Jei galėsime jais pasinaudoti, kad išlaisvintume mūsų vaikinus, tada būsiu laimingas.“
Nors operacija Kursko srityje sukėlė gerą nuotaiką, daugelis Ukrainos karių vis dar puikiai supranta, kad padėtis šalies rytuose atrodo vis niūriau, nes Rusija nuolat artėja prie Pokrovsko miesto.
Tačiau kol kas ši operacija išlieka Ukrainos sėkmės mūšio lauke simboliu.
„Galime ja pasinaudoti, kad sukurtume buferinę zoną pasienyje ir sumažintume išpuolius prieš mus. Ir mažų mažiausiai turime belaisvių, kuriais galime apsikeisti, ir suteikėme savo gyventojams kažką, kuo galime pasidžiaugti“, – portalui „The Guardian“ sakė Ukrainos karys Artemas.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
