Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį sukėlė nerimą Rusijos visuomenėje, tačiau Kremliaus vykdomos informacinės operacijos švelnina karo nuovargį šalyje ir suteikė Kremliui lankstumo pasirenkant strategiją, kaip kariauti užsitęsusį sekinimo karą prieš Ukrainą, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
Rusijos valdžia, reaguodama į tebesitęsiantį Ukrainos puolimą Kursko srityje, kuria naujus savanorių teritorinės gynybos dalinius.
Tai rodo, kad Vladimiras Putinas nenori plačiau priešintis puolimui, pavyzdžiui, skelbiant visuotinę mobilizaciją, baimindamasis visuomenės nepasitenkinimo arba poreikio dideliu mastu permesti karius, nes tai sutrikdytų pačios Rusijos puolimą rytų Ukrainoje, teigia ISW analitikai.
Po ankstyvą pirmadienio rytą įvykdytos Rusijos oro atakos prieš Ukrainą užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų šalis panaikinti apribojimus smūgiams giliai į Rusiją, o Azijos partnerius – apsvarstyti galimybę padidinti karinę pagalbą Ukrainai.
Ministras pažymėjo, kad Rusija pirmadienio rytą, kai žmonės miegojo, į Ukrainą paleido 35 raketų ir 23 bepiločių orlaivių ugnį. Kai kurios iš balistinių raketų, paleistų į Ukrainos civilius gyventojus, buvo KN-23 iš Šiaurės Korėjos.
„Pchenjano ir Maskvos režimai neturi jokių apribojimų tolimojo nuotolio smūgiams į bet kurią Ukrainos vietą. Tačiau gindamasi nuo šių dviejų barbariškų karo mašinų Ukraina priversta kovoti susiėmusi rankas už nugaros. Argi tai ne absurdas? Ukrainos partneriams jau seniai laikas atsisakyti nepagrįstų baimių ir panaikinti apribojimus šalies teisėtai teisei į savigyną pagal JT Chartiją, kuri apima teisę smogti bet kokiems teisėtiems kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje“, – pareiškė jis.
Sekite svarbiausias karo Ukrainoje naujienas su lrytas.lt.
