„Kur mes einame?“ O. Syrskio planas dėl Kursko nustebino ne tik rusus: sužinojus naujieną ištiko šokas Apie planus JAV pareigūnų neinformavo (30)

Liepos pabaigoje O. Syrskis surinko aukščiausio rango karininkus į slaptą susitikimą, kuriame jis pristatė drąsų planą, kaip atkurti silpstančias šalies karines pajėgas.

Generolas tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė „pasikeis vaidmenimis su Maskva“ ir surengs pirmą didelio masto invaziją į Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

O. Syrskio surengtame susitikime dalyvavęs 61-osios mechanizuotosios brigados štabo viršininkas, sakė, kad pirmoji jo reakcija buvo šokas.

„Kur mes einame?“ – portalui „The Wall Street Journal“ prisiminė savo mintis pulkininkas leitenantas Artiomas Cholodkevičius.

Įžūli operacija pribloškė Rusiją, kai rugpjūčio 6 dieną Ukrainos pajėgos įveikė silpną pasienio gynybą ir greitai užėmė apie 100 miestų ir kaimų Kursko srityje.

Invazija sugėdino diktatorių Vladimirą Putiną, pakėlė ukrainiečių moralę po metus trukusio žiauraus gynybinio karo ir parodė Jungtinėms Valstijoms bei kitiems rėmėjams, kad ukrainiečiai vis dar geba kovoti.

„Mes išsklaidėme mitą, kad Rusija yra nenugalima šalis. Padarėme tai, ko niekas nedarė 80 metų“, – sakė A. Cholodkevičius.

Operacija taip pat nukreipė dėmesį į O. Syrskį. Vasario mėn. paaukštintas 59 metų karjeros karininkas susidūrė su sudėtingu uždaviniu. Jis pakeitė populiarų generolą Valerijų Zalužną ir nuo to laiko daugiausia bandė kariauti gynybinį karą su daug didesniu priešu.

Kursko srities invazija apvertė karo naratyvą aukštyn kojomis, grąžindama Ukrainą į puolimą. Tačiau operacijos sėkmę galiausiai lems tai, ar ji atneš ilgalaikių laimėjimų ir ar ji duos politinės naudos.

Jau ketvirtą savaitę vykstančios invazijos metu Ukraina ir toliau lėtai stumiasi į priekį, nepaisant to, kad Rusija siunčia papildomas pajėgas.

Ukrainos kariuomenės pareigūnai teigia, kad prie Seimo upės nuo tiekimo buvo atkirsti mažiausiai 2 tūkst. rusų karių, o pakartotiniai bandymai padėti jiems pontoniniais tiltais buvo nesėkmingi.

Kai kurie kariniai strategai ir kariai abejoja Kursko operacija, teigdami, kad O. Syrskis nukreipia brangius gyvosios jėgos ir technikos rezervus į naują frontą, o Rusija naudojasi susidėvėjusiomis Ukrainos gynybinėmis linijomis rytiniame fronte, kad galėtų veržtis į priekį.

Reaguodama į invaziją, Rusija išvedė iš Ukrainos kelis tūkstančius karių, tačiau suintensyvino atakas prieš pagrindinį savo taikinį – Pokrovską.

Kiti pritarė šiam žingsniui, sakydami, kad Ukrainai reikia keisti karo tempą. Ukraina negalėjo sau leisti paprasčiausiai bandyti laimėti laiko metant daugiau vyrų į gynybos liniją, sakė į atsargą išėjęs JAV generolas Benas Hodgesas.

„Niekas neturi tiek išteklių, kad galėtų viską padaryti. Nuolat tenka priimti sprendimus dėl prioritetų, kur rizikuoti“, – portalui „The Wall Street Journal“ sakė jis.

Ši operacija taip pat yra drąsus žingsnis prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris atsidūrė spąstuose tarp lėto, bet nesiliaujančio Rusijos veržimosi į priekį siekiant perimti Ukrainos kontrolę ir Vakarų nenoro suteikti pakankamai ginklų šalies gynybai.

„Jis pamatė, kad tik vienas veikėjas gali pakeisti status quo. Tai rizikinga, bet drąsu“, – aiškino Australijos kariuomenės generolas majoras. Mickas Ryanas.

Antradienį V. Zelenskis pranešė, kad rugsėjo mėn. planuoja vykti į Jungtines Valstijas ir pristatyti taikos planą, kurį iš dalies paskatino teigiamas invazijos postūmis.

O. Syrskis turėjo nevienareikšmišką reputaciją tarp Ukrainos kariškių – griežtas jo vadovavimo stilius kontrastavo su jo pirmtaku.

Karininkas vadovavo Kyjivo gynybai 2022 m. pradžioje ir sėkmingam kontrpuolimui šiaurės rytinėje Charkivo srityje tų pačių metų rudenį. Tačiau kai kurie jį kaltino dėl didelių nuostolių ginant Bachmutą, kurį Rusija užėmė 2023 m. gegužę po kelis mėnesius trukusių žiaurių kovų.

Kursko srities puolimas sulaukė visuotinio pagyrimo dėl savo planavimo, slaptumo ir greičio.

Analitikai ir ukrainiečių karininkai sako, kad O. Syrskis pasimokė iš nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo 2023 m. vasarą, kai Ukraina konsultavosi su Jungtinėmis Valstijomis ir kitais Vakarų partneriais, dislokavo naujai suformuotas brigadas ir telegrafavo savo planus per vaizdo įrašus ir viešus komentarus.

Tik nedidelis skaičius vyresniųjų karininkų dalyvavo O. Syrskio vadovaujamuose susitikimuose, kuriuose buvo išdėstyti išsamūs invazijos planai. Invazijai vadovauti karo vadas pasitelkė mūšiuose užgrūdintus dalinius, tokius kaip 80-oji ir 82-oji oro desanto šturmo brigados, ir neinformavo JAV apie planus.

Praėjusių metų kontrpuolimas buvo nukreiptas į stipriausius Rusijos įtvirtinimus pietuose, o šį kartą O. Syrskis pasirinko taikinį, kurį Maskva laikė neliečiamu.

„O. Syrskio stiprybė yra ta, kad jis yra generolas, galintis veikti netradiciškai, staiga, netikėtai priešui. Jis naudojasi gudrumu ir bet kokiu turimu pranašumu“, – „The Wall Street Journal“ sakė buvęs karininko patarėjas komunikacijos klausimais Sergejus Čerevatis.

Prieš liepos mėnesį įvykusį O. Syrskio susitikimą su operacijai atrinktų dalinių vyresniaisiais karininkais, 61-osios brigados kariai kelis mėnesius praleido treniruodamiesi rytų Ukrainoje – karininkai manė, tai bus dar vienas gynybinis mūšis.

Net ir po to, kai generolas paskelbė, kad jie eis į Rusiją, A. Cholodkevičius manė, kad tai gali būti tik blefas rusams apgauti.

61-osios brigados perkėlimą iš rytų lydėjo dezinformacijos kampanija, kuri rodė, kad jie vyksta į Vovčanską. Vietoje to brigada buvo antrojoje ukrainiečių karių bangoje, kuri rugpjūčio 7 d. puolė Kursko sritį.

Kai šturmo daliniai greitaeigėmis šarvuotomis mašinomis veržėsi gilyn į Rusiją, vengdami puolimų miestuose ir kaimuose, 61-oji brigada susidorojo su rusų karių „katilais“.

Ši greita operacija primena O. Syrskio puolimą Charkivo srityje, kur jis, pasinaudodamas Rusijos silpnybėmis, pralaužė jos linijas, atkirto jos karius ir atkovojo teritoriją.

Ukraina naudoja naują taktiką ir įrangą, kad įgytų pranašumą ten, kur Rusijos gynyba silpnesnė. Pavyzdžiui, ukrainiečiai naudoja mažus sprogstamuosius dronus, siekiant numušti sraigtasparnius ir Rusijos stebėjimo dronus.

Vienas Ukrainos dronų padalinio vadas, prisistatęs šaukiniu „Aristarchas“, sakė, kad tai leidžia artilerijai laisviau judėti ir pataikyti į daugiau taikinių, nes yra mažesnė aptikimo grėsmė.

„Aristarcho“ komandos valdo 48 km nuotolį turinčius atakos dronus, kurie gali numesti sprogmenis ant didelės vertės taikinių, pavyzdžiui, artilerijos pabūklų.

Antradienį O. Syrskis pranešė, kad Rusija regione iš viso turi 30 tūkst. karių, kurie bando atremti puolimą, o dalis šių pajėgų perkelta iš Ukrainos.

Jis pridūrė, kad Rusija neperkėlė karių iš Pokrovskio fronto į Kurską, tačiau taip pat nestiprino savo pajėgų ta kryptimi. Tai lėmė, kad Pokrovsko kryptimi kovojantys ukrainiečiai pradėjo reikšti nusiskundimus, kad jų gynybinės pastangos buvo susilpnintos Kursko srities puolimo naudai.

Benas Hodgesas aiškino, kad O. Syrskis ir jo patarėjai numatė riziką ir nusprendė, kad verta ją prisiimti.

„Tai nėra populiarumo varžybos. Kalbama apie strateginio poveikio siekimą, o tai reiškia, kad reikia rizikuoti kitose srityse“, – portalui „The Wall Street Journal“ sakė jis.