Ukrainos pajėgos išsiveržė įvairiomis kryptimis po to, kai šio mėnesio pradžioje greitai pralaužė menkai apgyvendintą pasienio gynybą. Jos išplėtė savo įsiveržimą ten, kur rado mažiausią pasipriešinimą, nustatydamos kontūrus to, kas galėtų būti gynybinė buferinė zona, skirta Ukrainos miestams ir kaimams apsaugoti, kuri, kaip dabar sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, yra pagrindinis puolimo tikslas.
Pasak dviejų pareigūnų, kelios dienos po Ukrainos pradėto puolimo Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija teikė Ukrainai palydovines nuotraukas ir kitą informaciją apie Kursko regioną.
Po pirmosios kovų savaitės Ukraina teigė kontroliuojanti virš 1000 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos – tai didesnė teritorija nei Rusijai pavyko užimti Ukrainoje per visus pastaruosius metus.
Tačiau amerikiečių pareigūnai nėra įsitikinę, kad Ukraina ketina ilgai išlaikyti savo pozicijas Rusijoje. Ukrainos pajėgos nekasė didelių tranšėjų, būtinų apsaugoti karius ir įrangą nuo priešo ugnies, jei Rusija sukauptų pakankamai ugnies galios puolimui atremti. Pareigūnai teigia, kad jos nekūrė minų laukų, kurie sulėtintų kontrataką, ir nestatė užtvarų, kurios sulėtintų Rusijos tankų judėjimą.
„Karas kol kas parodė, kad būdas sulėtinti kariuomenę yra „gynyba gilumoje, – amerikiečių laikraščiui sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis viceprezidentas Sethas G. Jonesas, turėdamas omenyje kelių gynybos lygių strategiją. – Jei jie negins teritorijos, naudodami tranšėjų ir minų mišinį, išlaikyti teritoriją bus praktiškai neįmanoma.“
Ir kuo daugiau teritorijos Ukraina užims, tuo didesnis iššūkis bus ten esantiems maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių ją apginti, sakė JAV pareigūnai ir analitikai.
Pentagono pareigūnas sakė, kad Ukrainos delsimas statyti gynybinius įtvirtinimus nebūtinai reiškia, jog Kijevas neketina laikyti teritorijos Rusijoje. Ukraina gali siekti statyti gynybines pozicijas dar giliau Rusijos viduje, išplėsti užimtą teritoriją, kad papildytų V.Zelenskio buferinę zoną, sakė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti operatyvinį planavimą.
Nors pirminis ukrainiečių puolimas buvo kruopščiai suplanuotas, jis pavyko gerokai viršijant jų pradinius tikslus, ir dabar jie taiko labiau ad hoc strategiją, kuri pasinaudojo lėtu ir nesuderintu Rusijos atsaku, sakė pareigūnai.
Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Frederickas B. Hodgesas, buvęs vyriausiasis JAV kariuomenės vadas Europoje, teigė, kad tam tikrą Ukrainos sėkmę lėmė „paini ir neefektyvi“ Rusijos karinio vadovavimo ir kontrolės struktūra. Jis sakė, kad Rusijos karinėms operacijoms vadovauja du skirtingi nacionalinio saugumo subjektai.
Rytų Ukrainoje, kur Rusija pamažu pasiekė laimėjimų, vadovauja Rusijos kariuomenės generalinis štabas. Tačiau už atsaką į Ukrainos įsiveržimą atsako FST – Rusijos saugumo agentūra, kuri yra KGB teisių perėmėja.
Generolas B.Hodgesas sakė, kad priešprieša Rusijos saugumo gretose išryškėjo praėjusiais metais po trumpalaikio maišto prieš Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną. „Neįsivaizduoju, kad generalinis štabas skubėtų nukreipti pajėgas į pagalbą F.S.B. vadovybei“, – sakė jis.
Ukrainai taip pat padėjo Rusijos logistikos ir tiekimo problemos.
Pareigūnų teigimu, Rusijai greičiausiai reikia 15–20 brigadų – mažiausiai 50 tūkst. karių – kad išstumtų Ukrainą iš Kursko, o dabar ji ten neturi nė iš tolo tiek pajėgų. Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas šią savaitę sakė, kad nauja koordinavimo institucija „jau“ dirba visą parą, kad išsiaiškintų, kaip naujos Rusijos karių grupės galėtų kontratakuoti Kurske.
„Rusams tai padarė šokiruojantį poveikį, – praėjusią savaitę Užsienio santykių taryboje sakė NATO vyriausiasis karinis vadas generolas Christopher G. Cavoli. – Juos tai sukrėtė. Tai neišliks amžinai. Jie susitelks ir atitinkamai reaguos.“
Ukrainos puolimas iki šiol užėmė kelias gyvenvietes ir vieną miestą Rusijoje, tačiau jam dar nepavyko įgyvendinti pagrindinio tikslo – atitraukti nemažai Rusijos dalinių iš Rytų Ukrainos.
Rusija daugiausia pasiuntė rezervinius dalinius ir karius iš sričių pietų ir šiaurės rytų Ukrainoje, kurios nepriklauso pagrindinei Maskvos veržimosi į Pokrovsko miestą daliai.
JAV gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas III penktadienį – antrą kartą per penkias dienas – kalbėjosi su savo kolega ukrainiečiu Rustemu Umerovu apie puolimo tikslus. Amerikiečių pareigūnai tvirtina negavę iš Ukrainos jokio įspėjimo, kad ji ketina surengti netikėtą puolimą.
„Kalbant apie Kurską, iš to, ką išdėstė prezidentas V.Zelenskis, mes supratome, kad jie nori sukurti buferinę zoną, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh. – Mes vis dar dirbame su Ukraina, kaip tai dera su jų strateginiais tikslais pačiame mūšio lauke.“
„Ar jie ketina ir toliau laikytis? – pridūrė S. Singh. – Ar jie ketina plėstis? Tai yra keletas klausimų, kuriuos mes užduodame.“
Savaitės pradžioje paklausta, ar L.Austinas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Ukrainos pajėgos yra per daug ištemptos 1000 km ilgio fronto linijoje, S. Singh atsakė: „Žinoma, kad ištempimas mūšio lauke yra tai, ką sekretorius aptarė.“
Pasak dviejų pareigūnų, kelios dienos po puolimo Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija teikė Ukrainai palydovines nuotraukas ir kitą informaciją apie Kursko regioną – ne tam, kad padėtų Ukrainai veržtis gilyn į Rusiją, bet tam, kad jos vadai galėtų geriau sekti rusų pastiprinimą, kuris galėtų juos pulti arba nutraukti galimą pasitraukimą atgal į Ukrainą.
Kai kurie amerikiečių pareigūnai teigia, kad kuo daugiau žemės Vakarų Rusijoje Ukraina bando užimti, tuo didesnė rizika, kad ji per daug išplės savo tiekimo linijas ir priešlėktuvinės gynybos skėtį. Be to, stumdama daugiau pajėgų į Kurską, Ukraina sukuria silpnąsias vietas palei fronto linijas Rytų Ukrainoje, ypač Donbaso regione, kur jos pajėgos susiduria su intensyviu Rusijos puolimu.
„Ukraina išplėtė fronto liniją, o tai kelia tam tikrą riziką, nes jai reikia daugiau personalo ir įrangos, kad išlaikytų tą liniją – o tai savo ruožtu gali išeikvoti kurią nors kitą fronto dalį arba, labiau tikėtina, sumažinti jų turimus rezervus“, – sakė britų saugumo žvalgybos bendrovės „Janes“ analitikas Jamesas Randsas.
Ironiška, bet amerikiečių kariškiai sako, kad Kursko puolimu Ukrainai pagaliau pavyko parodyti, kad ji moka vykdyti „kombinuotų ginklų“ manevrus – pėstininkų, šarvuočių ir artilerijos pajėgų sinchronizuotas atakas. Prieš metus nepavykusio Ukrainos kontrpuolimo metu jos pajėgoms sunkiai sekėsi vykdyti kombinuotąsias ginkluotės operacijas, nors mokymai truko ištisus mėnesius.
„Administracija vertina ukrainiečių prisiimtą riziką ir yra pakankamai sužavėta jų parodytu vadovavimu, kontrole ir koordinavimu“, – „The New York Times“ sakė buvusi vyriausioji Pentagono pareigūnė Ukrainai Baracko Obamos administracijoje Evelyn Farkas.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
