Vien jos išsaugojimas nebūtų garantavęs apsaugos nuo Ukrainos kariuomenės invazijos rugpjūčio mėnesį, tačiau generolo veiksmai būdingi aukščiausiajai Rusijos karinei vadovybei, kuri dažnai nesusipažįsta su karo realijomis, rašo „The Wall Street Journal“.
Oficialus pranešimas apie A. Lapino paskyrimą pasirodė gegužės 15 d., tačiau žiniasklaida apie jo paskyrimą rašė jau nuo balandžio pradžios. Kursko sritis taip pat pateko į jo atsakomybės sritį.
„Generolas pulkininkas Lapinas tikrino karių pasirengimą ir teikė praktinę pagalbą valstybės sienos apsaugos grupės vadovybei Kursko kryptimi“, – gegužės 10 d. pranešė karą Ukrainoje palaikantis “Telegram“ kanalas „Severnyj veter“.
Eidamas naujas pareigas, A. Lapinas pavasarį panaikino tarpžinybinę tarybą, koordinavusią karinių ir žvalgybos tarnybų veiklą regione, „The Wall Street Journal“ sakė vienas Rusijos žvalgybos pareigūnas. Pasak jo, generolas pareiškė, kad kariuomenė turi pakankamai pajėgų ir išteklių Kursko srities sienai apsaugoti.
Jo žodžius rugpjūčio 6 d. paneigė Ukrainos kariuomenės daliniai, kurie netrukdomi kirto sieną ir per dvi savaites, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio, užėmė 93 gyvenvietes ir 1263 kvadratinius kilometrus teritorijos.
Koordinacijos tarp padalinių, turėjusių saugoti regioną, – pasieniečių, Gynybos ministerijos padalinių, čečėnų specialiųjų pajėgų bataliono „Achmat“ – trūkumas ir jų valdymo sistemos klaidos žaidė į naudą ukrainiečiams, pažymėjo Berlyno Rusijos ir Eurazijos studijų centro mokslinis bendradarbis Darasas Massicotas.
Jis pavadino operatyvinę vadovybę Kursko regione „susiskaldžiusia“.
„The Wall Street Journal“ pažymėjo, kad lieka neaišku, ar A. Lapino išformuota taryba būtų padėjusi sustiprinti gynybą“nes pagrindinė jos nesėkmės priežastis buvo kovai parengtų karių ir įrangos trūkumas.
Norėdama pasiūsti papildomų dalinių į Kursko sritį Rusija turi apnuoginti kitus regionus. Įžengę į Kursko sritį ukrainiečių daliniai pirmiausia susidūrė su 144-osios motorizuotosios šaulių brigados 488-uoju motorizuotųjų šaulių pulku, kurį sudarė beveik vien šauktiniai.
Normaliomis sąlygomis jie turėjo turėti 120 šarvuotų transporto priemonių, įskaitant tankus ir šarvuotus transporterius, tačiau jų buvo tik apie 10–20, „The Wall Street Journal“ sakė Lenkijos bendrovės „Rochan Consulting“ karinis ekspertas Konradas Muzyka.
Tuo pat metu Rusija, neturėdama centralizuotos institucijos, negali organizuoti savo gynybos, o įvairios institucijos, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija ir FSB, atsakingos už vidaus saugumą, bei Gynybos ministerija, kariaujanti Ukrainos teritorijoje, tarpusavyje ginčijasi dėl to, kas atsakingas už Ukrainos puolimo Kursko srityje atrėmimo operaciją, pažymi laikraštis.
Tai ne pirma A. Lapino nesėkmė kare su Ukraina. 2022 m. jis vadovavo grupei „Centras“, kurią rugsėjį Ukrainos ginkluotosios pajėgos netikėtai išmetė iš Charkovo srities.
Po to Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad A. Lapinas turėtų būti pažemintas iki eilinio laipsnio. Tačiau jis buvo tik nušalintas nuo pareigų ir 2023 m. sausį paskirtas Generalinio štabo viršininku – Rusijos sausumos pajėgų vyriausiojo vado pirmuoju pavaduotoju.
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.
