Pranešama, kad šiuo planu taip pat siekiama parengti JAV galimiems koordinuotiems Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos branduoliniams iššūkiams.
Kovo mėnesį JAV prezidentas J.Bidenas patvirtino itin slaptą Jungtinių Valstijų branduolinės strategijos planą, kuriame pirmą kartą Amerikos atgrasymo strategija perorientuojama į sparčiai augantį Kinijos branduolinį arsenalą. Pentagonas mano, kad per ateinantį dešimtmetį Kinijos atsargos savo dydžiu ir įvairove prilygs Jungtinių Valstijų ir Rusijos atsargoms.
Baltieji rūmai niekada nepranešė, kad J.Bidenas patvirtino peržiūrėtą strategiją, vadinamą „Branduolinio panaudojimo gairėmis“, kuria taip pat siekiama parengti Jungtines Valstijas galimiems koordinuotiems Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos branduoliniams iššūkiams. Dokumentas, kuris atnaujinamas maždaug kas ketverius metus, yra toks griežtai įslaptintas, kad nėra jokių elektroninių kopijų, o tik kelioms nacionalinio saugumo pareigūnams ir Pentagono vadams išdalytos kelios spausdintinės kopijos.
Tačiau neseniai pasakytose kalbose dviem aukštiems administracijos pareigūnams buvo leista užsiminti apie šį pakeitimą – kruopščiai apribotais, pavieniais sakiniais – prieš išsamesnį, neįslaptintą pranešimą Kongresui, kuris turėtų būti pateiktas prieš J.Bidenui paliekant postą.
„Prezidentas neseniai paskelbė atnaujintas branduolinio ginklo panaudojimo gaires, kad būtų atsižvelgta į daug branduolinių ginklų turinčius priešininkus“, – šio mėnesio pradžioje, prieš grįždamas į akademinę veiklą, sakė M.I.T. branduolinės energetikos strategas, dirbęs Pentagone Vipinas Narangas. Jis pridūrė, kad ginklų naudojimo gairėse ypač atsižvelgta į „gerokai padidėjusį Kinijos branduolinio arsenalo dydį ir įvairovę“.
Birželį Nacionalinės saugumo tarybos vyresnysis ginklų kontrolės ir neplatinimo direktorius Pranay'us Vaddi taip pat rėmėsi dokumentu, kuriame pirmą kartą išsamiai išnagrinėta, ar Jungtinės Valstijos yra pasirengusios reaguoti į branduolines krizes, kilusias vienu metu arba paeiliui, naudojant branduolinių ir nebranduolinių ginklų derinį.
P.Vaddi sakė, kad naujojoje strategijoje pabrėžiama „būtinybė vienu metu atgrasyti Rusiją, KLR ir Šiaurės Korėją“, vartojant Kinijos Liaudies Respublikos akronimą.
Anksčiau tikimybė, kad Amerikos priešininkai galėtų koordinuoti branduolines grėsmes ir taip pergudrauti Amerikos branduolinį arsenalą, atrodė menka. Tačiau besiformuojanti Rusijos ir Kinijos partnerystė ir įprastinė ginkluotė, kurią Šiaurės Korėja ir Iranas tiekia Rusijai karui Ukrainoje, iš esmės pakeitė Vašingtono mąstymą.
Rusija ir Kinija jau dabar kartu rengia karines pratybas. Žvalgybos agentūros bando nustatyti, ar Rusija mainais nepadeda Šiaurės Korėjos ir Irano raketų programoms.
Naujasis dokumentas – tai griežtas priminimas, kad tas, kuris prisieks kitų metų sausio 20 d., susidurs su pasikeitusiu ir daug nepastovesniu branduoliniu kraštovaizdžiu nei tas, kuris egzistavo vos prieš trejus metus.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ne kartą grasino panaudoti branduolinius ginklus prieš Ukrainą, įskaitant 2022 m. spalio mėn. krizę, kai J.Bidenas ir jo padėjėjai, susipažinę su perimtais aukštų Rusijos vadų pokalbiais, baiminosi, kad branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė gali išaugti iki 50 proc. ar net daugiau.
J.Bidenas kartu su Vokietijos ir Didžiosios Britanijos vadovais privertė Kiniją ir Indiją padaryti viešus pareiškimus, kad branduolinių ginklų panaudojimas Ukrainoje nėra svarbus, ir krizė bent laikinai aprimo.
„Tai buvo svarbus momentas, – viename interviu pažymėjo buvęs aukšto rango Valstybės departamento ir Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas Richardas N. Haasas, dirbęs kelių respublikonų prezidentams, Užsienio santykių tarybos garbės prezidentas. – Turime reikalų su radikalizuota Rusija; mintis, kad atominės bombos nebus panaudotos įprastiniame konflikte, nebėra saugi prielaida.“
Antras didelis pokytis susijęs su Kinijos branduolinėmis ambicijomis.
Šalies branduolinė plėtra vyksta dar sparčiau, nei prieš dvejus metus tikėjosi amerikiečių žvalgybos pareigūnai, nes Kinijos lyderis Xi Jinpingas pasiryžo atsisakyti dešimtmečius trukusios „minimalios atgrasymo priemonės“ palaikymo strategijos, kad pasiektų arba viršytų Vašingtono ir Maskvos arsenalų dydį. Kinijos branduolinis kompleksas dabar yra sparčiausiai augantis pasaulyje.
Nors buvęs prezidentas Donaldas Trumpas užtikrintai prognozavo, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas po trijų jų asmeninių susitikimų atsisakys branduolinių ginklų, įvyko priešingai. Kim Jong Unas padvigubino ginklų skaičių ir, pareigūnų vertinimu, dabar turi daugiau kaip 60 ginklų ir kuria dar daugiau.
Dėl šios plėtros pasikeitė Šiaurės Korėjos iššūkio pobūdis: kai šalis turėjo vos kelis ginklus, ją galėjo atgrasyti priešraketinė gynyba. Tačiau jos išplėstas arsenalas sparčiai artėja prie Pakistano ir Izraelio arsenalo dydžio ir yra pakankamai didelis, kad teoriškai galėtų koordinuoti grėsmes su Maskva ir Pekinu.
Pareigūnų teigimu, buvo tik laiko klausimas, kada iš esmės kitokia branduolinė aplinka pradės keisti Amerikos karo planus ir strategiją.
„Mūsų pareiga matyti pasaulį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį tikėjomės ar norėjome matyti, – išeidamas iš Pentagono sakė V.Narangas. – Gali būti, kad vieną dieną atsigręšime atgal ir ketvirtį amžiaus po Šaltojo karo vertinsime kaip branduolinę pertrauką.“
Naujas iššūkis yra „reali mūsų branduolinių priešininkų bendradarbiavimo ir net sąmokslo galimybė“, – sakė jis.
Kol kas prezidento rinkimų kampanijos metu nauji iššūkiai Amerikos branduolinei strategijai nebuvo diskusijų tema. J.Bidenas, kuris didžiąją savo politinės karjeros dalį praleido kaip branduolinių ginklų neplatinimo šalininkas, niekada viešai išsamiai nekalbėjo apie tai, kaip jis reaguoja į iššūkius, susijusius su Kinijos ir Šiaurės Korėjos išplėstų pajėgų atgrasymu. To nedarė ir viceprezidentė Kamala Harris, kuri dabar yra Demokratų partijos kandidatė.
Paskutinėje spaudos konferencijoje liepos mėnesį, likus kelioms dienoms iki pranešimo, kad nebesieks demokratų kandidato antrai kadencijai, J.Bidenas pripažino, kad jis ėmėsi politikos ieškoti būdų, kaip kištis į platesnę Kinijos ir Rusijos partnerystę.
„Taip, aš tai darau, bet nesu pasirengęs viešai kalbėti apie detales“, – sakė J.Bidenas. Jis neužsiminė – ir nebuvo paklaustas, kaip ši partnerystė keičia Amerikos branduolinę strategiją.
Nuo pat Harry'io Trumano (1945–1953 m.) prezidentavimo laikų ši strategija daugiausia dėmesio skyrė Kremliaus arsenalui. Naujosios J.Bideno gairės rodo, kaip greitai tai keičiasi.
Remiantis neįslaptinta ataskaita, pateikta Kongresui 2020 m., Kinija buvo paminėta paskutinėse branduolinėse gairėse, paskelbtose D.Trumpo administracijos pabaigoje. Tačiau tai buvo prieš suvokiant Xi Jinpingo ambicijų mastą.
J.Bideno strategijoje šis dėmesys padidintas, atsižvelgiant į Pentagono skaičiavimus, kad Kinijos branduolinės pajėgos iki 2030 m. padidės iki 1 000, o iki 2035 m. – iki 1 500, t. y. maždaug tiek, kiek dabar dislokuoja Jungtinės Valstijos ir Rusija. Iš tiesų, pareigūnų teigimu, Pekinas šiuo metu lenkia šį grafiką ir pradėjo krauti branduolines raketas į naujus bunkerius, kuriuos prieš trejus metus pastebėjo komerciniai palydovai.
Pekinas kelia dar vieną susirūpinimą: jis nutraukė trumpalaikį pokalbį su Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinės saugos ir saugumo gerinimo, pavyzdžiui, susitariant įspėti viena kitą apie artėjančius raketų bandymus arba nustatant karštąsias linijas ar kitas ryšio priemones, kad incidentai ar nelaimingi atsitikimai neperaugtų į branduolinius susidūrimus.
Viena iš diskusijų tarp abiejų šalių įvyko praėjusių metų rudens pabaigoje, prieš pat J.Bideno ir Xi Jinpingo susitikimą Kalifornijoje, kur jie siekė atkurti abiejų šalių santykius. Jie paminėjo šias derybas bendrame pareiškime, tačiau tuo metu kinai jau buvo užsiminę, kad nėra suinteresuoti tolesnėmis diskusijomis, o anksčiau šią vasarą pareiškė, kad pokalbiai baigti. Jie nurodė Amerikos ginklų pardavimą Taivanui, kuris buvo vykdomas gerokai anksčiau, nei prasidėjo pokalbiai dėl branduolinio saugumo.
Valstybės departamento sekretoriaus padėjėja ginklų kontrolės, atgrasymo ir stabilumo klausimais Mallory Stewart viename interviu sakė, kad Kinijos vyriausybė „aktyviai trukdė mums kalbėtis apie riziką“.
Pasak jos, Pekinas, atrodo, „perima iš Rusijos pavyzdį, kad, kol nespręsime įtampos ir iššūkių mūsų dvišaliuose santykiuose, jie nuspręs netęsti mūsų pokalbių apie ginklų kontrolę, rizikos mažinimą ir ginklų neplatinimą“.
Ji teigė, kad Kinija suinteresuota „užkirsti kelią tokiai klaidingų apskaičiavimų ir nesusipratimų rizikai“.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
