Pasak jų, iniciatyvos turėjimas visoje karo veiksmų teritorijoje nuo 2023 metų lapkričio leido rusams patiems nustatyti kovų Ukrainoje vietą, laiką, mastą ir reikalavimus, o Kijevas buvo priverstas skirti materialinius ir žmogiškuosius išteklius reaktyviosioms gynybinėms operacijoms.
Naujienų agentūros AFP pateikiamais duomenimis, Ukrainos kariuomenė per savo puolimą Rusijos Kursko srityje iki pirmadienio vakaro perėmė mažiausiai 800 kvadratinių kilometrų teritorijos kontrolę. Rusų pajėgos per tą patį laikotarpį užėmė 69 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir toliau vaizduoja save kaip veiksmingą ir gerai išmanantį situaciją Ukrainos ir Rusijos pasienyje. Jis perkelia atsakomybę už tebesitęsiančius iššūkius reaguojant į Ukrainos įsiveržimą į šį regioną kitiems Rusijos kariuomenės ir vyriausybės pareigūnams.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje privertė Kremlių ir Rusijos karinę vadovybę reaguoti ir permesti pajėgas bei priemones į ruožą, kuriame Ukrainos kariai pradėjo puolimą.
Rusijos kariuomenė nevykdė aktyvių kovinių operacijų Kursko srityje, bet naudojosi savo iniciatyva, kad darytų spaudimą Ukrainai. Be kita ko, rusai trukdė Ukrainos pajėgoms telkti gyvąją jėgą ir priemones būsimoms kontrpuolimo operacijoms, kartu nustatydami karo veiksmų tempą.
Pasak analitikų, ši Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija ir galimi tolesni įsiveržimai per sieną verčia Rusiją priimti sprendimą, ar tūkstančio kilometrų tarptautinę sieną su Ukraina laikyti teisėta fronto linija, kurią Rusija turi ginti. Tai gali nulemti ilgalaikio operatyvinio planavimo suvaržymus, su kuriais Rusija anksčiau nesusidūrė.
Sekite svarbiausias karo Ukrainoje naujienas su lrytas.lt.
