Karininkams skirtoje prezentacijoje, kuri buvo parengta dar prieš plataus masto invaziją į Ukrainą, išsamiai aprašyti tokių tolimų taikinių kaip vakarinė Prancūzijos pakrantė ir Ferneso Barou Jungtinėje Karalystėje žemėlapiai.
FT, remdamasis ta pačia 29 slaptų Rusijos karinių bylų slėptuve, jau anksčiau pranešė, kad Maskva repetavo taktinių branduolinių ginklų panaudojimą ankstyvuoju konflikto su viena iš didžiųjų pasaulio valstybių etapu.
Naujausi atskleisti faktai rodo, kaip Rusija įsivaizdavo konfliktą su Vakarais, kuris siektų toli už artimiausios NATO sienos, ir planavo daugybę triuškinančių smūgių visoje Vakarų Europoje. Dokumentus FT parodė Vakarų šaltiniai.
2008–2014 m. parengtuose dokumentuose yra raketų, galinčių nešti įprastines kovines galvutes arba taktinius branduolinius ginklus, taikinių sąrašas. Rusijos karininkai pabrėžia branduolinių smūgių panaudojimo ankstyvuoju etapu privalumus.
Pristatyme taip pat nurodoma, kad Rusija išsaugojo galimybę antvandeniniuose laivuose gabenti branduolinius ginklus, o šis pajėgumas, ekspertų teigimu, kelia didelę papildomą eskalacijos ar nelaimingų atsitikimų riziką.
Dokumente pažymima, kad karinio jūrų laivyno „didelis manevringumas“ leidžia vykdyti „staigius ir prevencinius smūgius“ ir „masinius raketų smūgius... iš įvairių krypčių“. Jame priduriama, kad branduoliniai ginklai „paprastai“ skirti naudoti „kartu su kitomis naikinimo priemonėmis“ Rusijos tikslams pasiekti.
Dokumentus peržiūrėję analitikai teigė, kad jie atitinka tai, kaip NATO įvertino Rusijos karinio jūrų laivyno tolimojo nuotolio raketų smūgių grėsmę ir greitį, kuriuo Rusija tikriausiai griebtųsi branduolinio ginklo panaudojimo atveju.
Žemėlapiuose, kurie buvo sudaryti ne operatyviniais, o reprezentaciniais tikslais, pavaizduoti 32 NATO taikiniai Europoje, į kuriuos gali būti nukreiptas Rusijos karinis laivynas.
Tačiau buvęs NATO pareigūnas, dabar dirbantis Stimsono centre Williamas Alberque'as teigė, kad tai tik nedidelė dalis iš „šimtų, jei ne tūkstančių taikinių, pažymėtų žemėlapiuose visoje Europoje... įskaitant karinius ir ypatingos svarbos infrastruktūros taikinius“.
Analitikai ir buvę pareigūnai teigė, kad Rusijos gebėjimas smogti visoje Europoje reiškia, jog taikiniams visame žemyne iškiltų pavojus, kai tik jos kariuomenė įsitrauktų į kovą su NATO pajėgomis tokiose fronto šalyse kaip Baltijos šalys ir Lenkija.
„Jų karo samprata yra totalinis karas“, – FT sakė Midlberio tarptautinių studijų instituto Monterėjuje profesorius Jeffrey Lewisas, tyrinėjantis ginklų kontrolę.
„Jie šiuos dalykus [taktines branduolines galvutes] laiko potencialiai karą laiminčiais ginklais, – pridūrė jis. – Jie norės juos panaudoti ir norės panaudoti gana greitai“.
Taktinių branduolinių ginklų, kurie gali būti gabenami iš sausumos ar jūros paleidžiamomis raketomis arba iš lėktuvų, veikimo nuotolis yra mažesnis ir jie yra mažiau naikinantys nei didesni „strateginiai“ ginklai, skirti atakuoti JAV. Tačiau jie vis tiek gali išskirti gerokai daugiau energijos nei 1945 m. JAV ant Nagasakio ir Hirošimos numesti branduoliniai užtaisai.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, siekdamas sustabdyti Vakarų karinę paramą Kijevui, ne kartą griebėsi grasinimų Ukrainos sąjungininkams Europoje. „Jie turi prisiminti, kad yra mažos, tankiai apgyvendintos valstybės“, – sakė jis gegužę.
Pristatyme taip pat užsimenama apie vadinamojo parodomojo smūgio galimybę – branduolinio ginklo susprogdinimą atokioje vietovėje „tiesioginės agresijos grėsmės laikotarpiu“ prieš tikrąjį konfliktą, siekiant išgąsdinti Vakarų šalis. Tiesa, Rusija niekada nėra pripažinusi, kad tokie smūgiai yra jos doktrinoje.
Bylose teigiama, kad toks smūgis parodytų „tiksliųjų nestrateginių branduolinių ginklų prieinamumą ir pasirengimą juos panaudoti“ bei „ketinimą panaudoti branduolinį ginklą“.
Buvęs NATO Ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo centro direktorius W.Alberque'as sakė: „Jie nori, kad Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo baimė taptų stebuklingu raktu, atrakinančiu Vakarų sutikimą.“
Bylose teigiama, kad konflikto su Nato atveju pagrindinis Rusijos prioritetas yra „susilpninti priešo karinį ir ekonominį potencialą“. Analitikai teigė, kad tai reiškia, jog Rusija smogs civiliams objektams ir kritinei infrastruktūrai, kaip tai darė Ukrainoje.
Oslo universiteto doktorantas, tyrinėjantis branduolinę politiką Fabianas Hoffmannas, sakė, kad pristatyme išdėstytas branduolinių ir įprastinių smūgių derinys sudaro „vieną paketą, kuriuo iš esmės norima priešininkui duoti ženklą, kad šiuo metu reikalai iš tiesų kaista ir būtų išmintinga, jei jūs pradėtumėte su mumis kalbėtis, kaip galėtume tai išspręsti“.
NATO skaičiavimais, aljanso šalys turi mažiau nei 5 proc. oro gynybos pajėgumų, reikalingų apsaugoti aljanso rytinį flangą nuo plataus masto Rusijos puolimo.
Birželio mėnesį V.Putinas pareiškė, kad Europa bus „daugiau ar mažiau neapsaugota“ nuo Rusijos raketų smūgių.
Carnegie Endowment for International Peace vyresnysioji bendradarbė Dara Massicot sakė, kad Rusijos strategai iš dalies mano, jog branduoliniai ginklai yra svarbiausi bet kokio konflikto su NATO ankstyvojoje stadijoje, nes jų kariuomenės įprastiniai ištekliai yra menkesni. „Jie tiesiog neturi pakankamai raketų“, – sakė ji.
Nutekintuose dokumentuose taip pat nurodoma, kad Rusija išsaugojo galimybę antvandeniniuose laivuose gabenti taktinius branduolinius ginklus, nepaisant 1991 m. Sovietų Sąjungos ir JAV susitarimo juos pašalinti.
Tarp Rusijos taktinių branduolinių ginklų nešiotojų išvardytos „antvandeninės raketos su branduolinėmis galvutėmis, įrengtos ant antvandeniniuose laivuose ir povandeniniuose laivuose“ ir „laivų ir kranto priešlėktuvinės valdomos raketos su branduolinėmis galvutėmis priešo oro gynybos grupėms nugalėti“.
Šis prisipažinimas buvo stulbinantis, atsižvelgiant į tai, kad branduolinių ginklų gabenimas jūroje net ir taikos metu kelia pavojų, sakė W.Alberque'as.
Skirtingai nei strateginis balistinių raketų povandeninis laivas, skirtas šaudyti branduolinius užtaisus iš vandenyno gelmių, antvandeniniam laivyno laivui su branduolinėmis galvutėmis grėstų daug didesnis pavojus dėl audros ar priešo smūgio.
Neseniai V.Putino įsakymu surengtos pratybos, per kurias buvo repetuojamas taktinių branduolinių ginklų panaudojimas, rodo, kad nutekinti dokumentai vis dar atitinka dabartinę Rusijos karinę doktriną.
Birželio mėnesį Rusijos ginkluotosios pajėgos treniravosi į „Tarantul“ klasės korvetę Kaliningrade, kur, pasak NATO pareigūnų, Rusija laiko nedeklaruotas taktinių branduolinių kovinių galvučių atsargas, pakrauti sovietinių laikų prieštankines sparnuotąsias raketas P-270.
Pratybų filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos 12-ojo GUMO, Rusijos kariuomenės branduolinių kovinių galvučių saugotojų, kariai treniruojasi perkelti raketą konteineryje, kurį jie naudotų visiškai branduolinei raketai perkelti, kartu su atitinkamomis apsaugos pajėgomis ir branduolinių kovinių galvučių tvarkymo procedūromis.
Parengta pagal „Financial Times“ inf.
