Ukraina pirmą kartą oficialiai prabilo apie netikėtą įsiveržimą į Rusiją

Ukrainos prezidento kanceliarijos vyresnysis patarėjas Michaylo Podoliakas pareiškė, kad „pagrindinė bet kokio eskalavimo“, įskaitant ir į Kurską, priežastis yra „nedviprasmiška agresija“ iš Rusijos, manančios, kad gali nebaudžiamai įsiveržti į Ukrainą.

Šis pareiškimas yra pirmas Ukrainos valdžios pareigūno pripažinimas apie vykstantį puolimą, šalies kariškiams tylint dėl įvykių Rusijos regione. „Karas yra karas, kuriame galioja savos taisyklės ir kuriame agresorius neišvengiamai sulaukia atitinkamų rezultatų“, – M.Podoliaką cituoja „The Guardian“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį per renginį, skirtą naujai karinei programėlei pristatyti, išsakė užuominą apie įsiveržimą, sakydamas, kad „visi mato, jog Ukrainos kariuomenė moka nustebinti“.

Vėliau ketvirtadienį V.Zelenskis savo naktiniame televizijos pranešime dar kartą užsiminė apie puolimą, sakydamas: „Rusija atnešė karą į mūsų žemę ir turėtų pajusti, ką padarė.“

Rusijos kariniai tinklaraštininkai, šiuo metu tiksliausi miglotos informacijos šaltiniai, pranešė, kad kovos vyksta greitkelyje į rytus nuo Korenevo, apie 20 kilometrų į šiaurę nuo sienos, o vakarinė Sudžos dalis, maždaug už 10 kilometrų į Rusijos gilumą, atrodo, yra kontroliuojama Ukrainos.

Rusija Kurske paskelbė nepaprastąją padėtį, o vietos pareigūnai valstybinei agentūrai „Tass“ sakė, kad po išpuolio, kuris akivaizdžiai pribloškė Maskvą, buvo evakuota 3 000 civilių gyventojų.

Ukrainos pajėgos, kurių, Rusijos duomenimis, buvo keli šimtai, antradienio rytą prasiveržė per sieną ir pirmąją dieną pasiekė Sudžą, o nuo to laiko, atrodo, stūmėsi keliais į šiaurės vakarus ir šiaurę nuo miesto.

Taip pat pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip ukrainiečiai pirmąją puolimo dieną apsupo kelias dešimtis rusų karių, įskaitant pasieniečius, paimtus į vakarus nuo Sudžos esančiame kontrolės punkte, ir tai rodo pradinę sėkmę.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad jos pajėgos „toliau likviduoja“ ukrainiečių užpuolikus Sudžos ir Korenevo rajonuose ir kad jos taikosi į užpuolikus naudodamos sausumos pajėgas, artileriją, oro ir raketų smūgius.

Tą pačią dieną Čečėnijos specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas generolas Apti Alaudinovas tapo pirmuoju su Rusija siejamu kariniu pareigūnu, kuris pripažino šalies kariuomenės nuostolius po netikėto Ukrainos įsiveržimo.

„Situacija nėra negrįžtama, nieko antgamtiško neįvyko... Taip, mūsų vyrai žuvo, tai faktas. Priešas įžengė į kelias gyvenvietes“, – sakė A.Alaudinovas vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale.

A.Alaudinovas pridūrė, kad Ukrainos kariškiai „gerokai pasistūmėjo“ į rusų teritoriją, „maždaug 10 kilometrų“.

Akivaizdžiai supykęs Vladimiras Putinas trečiadienį sušaukė Rusijos saugumo tarybos posėdį, kurio transliacijos ištraukos plačiai paplito internete.

Jame Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas V.Putinui aiškino, kad pažanga sustabdyta ir kad Kursko operacija bus baigta „pasiekus Rusijos valstybinę sieną“.

Ankstesniems įsiveržimams iš Ukrainos į Rusiją, netoli Belgorodo miesto, vadovavo antikremliškos Rusijos grupuotės. Tačiau šį kartą įsiveržimui vadovavo Ukrainos pajėgos, puolime panaudojusios pėstininkų, šarvuočių, bepiločių orlaivių, elektroninio karo ir oro gynybos priemonių derinį.

Ekspertai iš esmės skeptiškai vertino Ukrainos įsiveržimo į Rusiją reikšmę, nors jo pažanga vietoje buvo geresnė, nei daugelis prognozavo prieš dvi dienas, ir jis įvyko tuo metu, kai Kijevas patyrė vis didesnį fronto spaudimą centriniame Donbase.

„Kalbant apie karinę strategiją, aš lieku šiek tiek suglumusi, tačiau kaip politinė strategija ji buvo labai sėkminga. Tai dar kartą rodo, kad V.Putino „raudonos linijos“ tėra tik žodžiai ir kad Rusija nėra tokia stipri, kaip kai kas teigia“, – „The Guardian“ sakė Ukrainos ekspertė ir Londono karališkojo koledžo mokslininkė Jade McGlynn.

Baimė, kad Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų prieš Vakarus, lėmė JAV prezidento Joe Bideno ir kitų asmenų sprendimus apriboti didelės vertės vakarietiškų ginklų, pavyzdžiui, naikintuvų F-16, naudojimą Ukrainos teritorijoje. Kol kas nėra patvirtintų pranešimų apie jų panaudojimą Kursko puolime, nors buvo keletas Rusijos pareiškimų, kad Ukraina naudojo „Stryker“ ir „Bradley“ šarvuočius.

JAV pareiškė, kad neturėjo išankstinių žinių apie Ukrainos puolimo planą. Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad administracija susisiekė su Kijevu, norėdama „šiek tiek geriau suprasti“ Kursko puolimą.

Vašingtonas taip pat sakė, kad jo apribojimai dėl didelės vertės JAV ginklų naudojimo Rusijos tarptautiniu mastu pripažintose sienose nepasikeitė, o Valstybės departamentas teigė, kad įsiveržimas „nepažeidė mūsų politikos“.

Pagrindinis veikiantis Rusijos dujotiekis į Europą driekiasi netoli Sudžos, kur matavimo stotis, kurią, kaip pranešama, užėmė Ukraina, stebi sumažėjusį Rusijos tiekimą į tokias šalis kaip Austrija ir Vengrija. Kijevas leido toliau tiekti dujas šiuo vamzdynu pagal sutartį, kuri baigiasi 2024 m. pabaigoje.