V. Putinas ėmėsi to, ko anksčiau vengė: nusitaikė į Maskvą

2024 m. liepos 24 d. 14:35
Lrytas.lt
Maskvos miesto valdžia siūlo rekordinę priemoką naujiems savanoriams, norintiems kovoti Ukrainoje, ir tai yra naujausias ženklas, rodantis, kad Rusija stengiasi padidinti savo karių skaičių, praneša CNN.
Daugiau nuotraukų (5)
Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui sunkiai sekasi verbuoti karius į savo kariuomenę, Rusijos invazijai į Ukrainą tęsiasintis jau trečius metus.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas įvedė vienkartinę 1,9 mln. rublių (apie 20 200 tūkst. eurų) premiją miesto gyventojams, įstojusiems į kariuomenę, teigiama antradienį paskelbtame pranešime.
Kiekvienas, pasinaudojęs šiuo pasiūlymu, per pirmuosius tarnybos metus uždirbtų net 5,2 mln. rublių (apie 55 300 eurų), priduriama pareiškime.
Norintieji stoti į kovą Ukrainoje taip pat gali gauti vienkartines pinigines išmokas, siekiančias apie 5 250–10 500 eurų, „priklausomai nuo sužeidimų sunkumo“, o žuvusio kareivio šeimai gali būti išmokėta 31 500 eurų.
Iki šiol Rusija vengė mobilizuoti karius iš didmiesčių tokių, kaip Maskva ir Sankt Peterburgas, norėdama sukurti iliuziją visuomenės akyse, kad karas vyksta toli nuo namų ir vengdama jos pasipriešinimo. Vietoj to, dauguma vyrų buvo verbuojama iš šalies provincijų.
Nors Rusijos aukų skaičius tebėra gaubiamas paslapties, įvairiais vertinimais, žuvusiųjų tarp karių skaičius yra labai didelis. Vien tik gegužės ir birželio mėnesiais tikriausiai žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 70 tūkst. karių, liepos 12 d. atnaujintame pranešime teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, nes Rusijos kariuomenė patyrė didelius nuostolius naujame fronte Charkovo srityje.
Apskaičiuota, kad Rusija neteko 87 proc. aktyvios tarnybos sausumos pajėgų, kurias turėjo prieš pradėdama invaziją į Ukrainą, ir dviejų trečdalių iki invazijos buvusių tankų, praėjusių metų gruodį CNN sakė šaltinis, susipažinęs su išslaptintu JAV žvalgybos vertinimu, pateiktu Kongresui.
Socialiniuose tinkluose gausu bepiločių orlaivių nufilmuotų vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip Rusijos kariai žūsta arba yra sužeidžiami per mūšius su Ukrainos gynėjais, kuriuos kariai vadina „mėsmalėmis“. Ukrainiečių kariai dažnai pasakoja, kad jie susiduria su „žmonių bangomis“. Rusijos karinė vadovybė, atrodo, toleruoja aukas ir pajėgų išsekimą.
Žuvus vis daugiau kareivių, Kremlius visur ieško kovotojų, kuriuos galėtų siųsti į frontą.
V.Putinas įsakė šalies kariuomenei padidinti karių skaičių 170 tūkst. Pagal gruodžio mėnesį paskelbtą Kremliaus dekretą bendras Rusijos karinio personalo skaičius padidėtų iki daugiau kaip 2,2 mln., įskaitant 1,32 mln. karių.
Tai prilygsta Rusijos kariuomenės skaičiaus padidinimui 15 proc. ir yra antras toks kariuomenės išplėtimas nuo V.Putino invazijos pradžios.
Iš pradžių, 2022 m. rugsėjo mėn. po virtinės pralaimėjimų, sukėlusių kaltinimų Maskvoje, V.Putinas įsakė nedelsiant „iš dalies mobilizuoti“ Rusijos piliečius. Mobilizacija reiškė, kad į kariuomenę gali būti šaukiami piliečiai, kurie yra rezervistai, o karinės patirties turintiems asmenims taikomas šaukimas į kariuomenę.
Šaukimo kampanija sukėlė aršias demonstracijas – ypač Rusijos etninių mažumų regionuose, kur buvo sutelktos mobilizacijos pastangos, – ir paskatino karinio amžiaus vyrų, bėgančių iš šalies, kad išvengtų karo prievolės, emigraciją.
Nors mobilizacijos kampanija buvo sustabdyta 2022 m. lapkritį, pareigūnams pareiškus, kad 300 tūkst. karių verbavimo tikslas pasiektas, Rusija verbuoja kovotojus už savo sienų, kad šie kovotų Ukrainoje.
Rusija į karą Ukrainoje užverbavo net 15 tūkst. nepaliečių, daugelis jų liko traumuoti, o nežinomas skaičius yra dingę be žinios arba galbūt žuvę. CNN kalbintas Nepalo karys sakė, kad Rusijos karo akademijose, skirtose užsienio kovotojams, rengiami Afganistano, Indijos, Kongo ir Egipto rekrūtai.
Parengta pagal CNN inf.
Vladimiras PutinasRusijaMaskva
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.