Per pirmąjį interviu užsienio žiniasklaidai, kai eina vyriausiojo vado pareigas, O. Syrskis apibūdino šliaužiančius Rusijos laimėjimus kaip „taktinius“, vietinės reikšmės, o ne „operatyvinį“ proveržį, koks būtų, jei būtų užimtas didelis miestas.
„Iš esmės priešas nepadarė jokios reikšmingos pažangos“, – pabrėžė jis.
Pasak O. Syrskio, fronto linija yra 3700 km ilgio, o aktyvūs karo veiksmai vyksta 977 km ilgio ruože, kuris yra „du kartus ilgesnis nei Vokietijos ir Prancūzijos siena“.
Rusijos kariuomenės dydis išaugo
O. Syrskis pripažino, kad rusai turi daugiau išteklių, nes jie turi daugiau tankų, pėstininkų kovos mašinų ir kareivių. Vyriausiojo vado duomenimis, Rusijos kariuomenės dydis išaugo nuo 100 tūkst. kareivių invazijos pradžioje iki 520 tūkst., o iki šių metų pabaigos invazijos pajėgas gali sudaryti 690 tūkst. kareivių.
Nuo 2022 m. Rusijos tankų skaičius išaugo dvigubai – nuo 1700 iki 3500. Daugiau nei trigubai išaugo Rusijos artilerijos sistemų skaičius, o šarvuotų transporterių – nuo 4500 iki 8900.
„Kalbant apie įrangą, santykis yra 1:2 arba 1:3 jų naudai, – sakė O. Syrskis. – Priešas turi didelį jėgos ir išteklių pranašumą. Todėl mums išties pats svarbiausias yra tiekimas ir kokybė“.
Vis dėlto O. Syrskis mano, kad Rusijos veržimąsi fronto linijoje įmanoma sustabdyti. Tai pirmiausia priklauso nuo drąsių Ukrainos kariuomenės karių ir karininkų. „Ištvermingi ir didvyriški“ Ukrainos daliniai ne kartą įveikė didesnes priešo grupes, sakė vyriausiasis vadas.
Paklaustas apie Maskvos planus pradėti dar vieną puolimą Zaporižios srities pietuose, O. Syrskis atsakė, kad jei taip atsitiks, „galime duoti jiems gerą atkirtį“. Anksčiau Ukraina pranešė, kad Rusijos kariuomenė papildo savo dalinius okupuotoje Zaporižios srities dalyje.
Išlaisvinti Krymą – realu
Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas O. Syrskis taip pat sakė, kad okupuoto Krymo išlaisvinimas yra realus uždavinys ir Ukraina turi planą deokupuoti pusiasalį, bet pridūrė, jog „tai – didelė karinė paslaptis“.
Generolas sakė, kad Ukraina padarys viską, kas įmanoma, kad pasiektų tarptautiniu mastu pripažintas 1991 m. sienas.
Dėl Rusijos aviacijos ir oro gynybos pranašumo Ukraina vis dažniau naudoja bepiločius orlaivius. Anot vyriausiojo vado, Ukrainos kariuomenė kovoja „ne kiekybe, o kokybe“, o bepiločiai orlaiviai atlieka „tokį pat svarbų vaidmenį kaip artilerija“.
O. Syrskis pabrėžė sėkmingą ilgojo nuotolio bepiločių orlaivių kamikadzių panaudojimą smogiant taikiniams toli Rusijos viduje. Ukrainos dronai puolė „apie 200 ypatingos svarbos infrastruktūros objektų“ Rusijos Federacijoje, susijusių su „karine logistika“, įskaitant gamyklas, degalų saugyklas ir amunicijos sandėlius. Be to, jūriniai dronai nuskandino apie trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno.
„Tai tapo jiems tikrais spąstais ir kai kurių laivų kapais“, – sakė O. Syrskis ir pridūrė, kad po Ukrainos atakų, sunaikinusių Rusijos radiolokatorių ir raketų įrenginius, Kremlius buvo priverstas „visiškai pasitraukti“ iš Krymo Sevastopolio uosto.
O. Syrskis atsisakė atskleisti, kada Ukraina planuoja sugriauti Krymo tiltą, jungiantį okupuotą pusiasalį su Rusija.
Šiame interviu vyriausiasis vadas taip pat pabrėžė, kad naikintuvai F-16 sustiprins Ukrainos oro gynybos pajėgumus, leis Kyjivui veiksmingiau numušti rusiškas raketas ir tiksliau pataikyti į priešo sausumos taikinius.
Tačiau šių karo lėktuvų panaudojimas turi kai kurių suvaržymų – jie turi likti „40 km ar daugiau“ nuo fronto linijos, nes Maskva gali juos numušti.
Paklaustas, kada Ukraina gali laimėti karą, O. Syrskis atsakė, jog reikia būti „labai labai drąsiam“, kad pasakytum, kada.
„Darome viską, kad tai įvyktų. Mums tiesiog nėra svarbesnės užduoties. (...) Turime laimėti (...) kad išlaisvintume savo piliečius, esančius okupuotose teritorijose ir kenčiančius“, – sakė Ukrainos kariuomenės vadas.
