O.Syrskis yra pakankamai naujas vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas. Jo nepavydėtina užduotis – įveikti didesnę Rusijos kariuomenę. Praėjus dvejiems su puse metų nuo plataus masto Vladimiro Putino invazijos, jis pripažįsta, kad rusai turi daug daugiau išteklių. Jie turi daugiau visko: tankų, pėstininkų kovos mašinų, karių. Pasak jo, jų pradinės 100 tūkst. karių invazinės pajėgos išaugo iki 520 tūkst., o iki 2024 m. pabaigos jų skaičius turėtų siekti 690 tūkst. vyrų. Duomenys apie Ukrainą nebuvo paskelbti.
„Kalbant apie įrangą, jų naudai yra santykis 1:2 arba 1:3“, – sakė jis. Nuo 2022 m. Rusijos tankų skaičius beveik padvigubėjo – nuo 1 700 iki 3 500. Artilerijos sistemų padaugėjo tris kartus, o šarvuočių padaugėjo nuo 4 500 iki 8 900. „Priešas turi didelį pajėgų ir išteklių pranašumą, – sakė O.Syrskis. – Todėl mums tiekimo, kokybės klausimas iš tikrųjų yra svarbiausias.“
Būtent šis žmonių ir mašinų pranašumas paaiškina pastarojo meto įvykius mūšio lauke. Nuo praėjusio rudens Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuolat žengia atgal. Vienas iš pirmųjų veiksmų, kai 2024 m. vasarį O.Syrskis gavo šį darbą – pakeitęs Valerijų Zalužiną, dabar Ukrainos ambasadorių Jungtinėje Karalystėje, – buvo įsakymas išvesti karius iš rytinio Avdijivkos miesto. Atsitraukimas sutapo su pusmečio pertrauka JAV ginklų tiekime.
Neseniai jų atvežta daugiau. Tačiau rusai vis dar užima laukus ir kaimus Donbaso rytuose, naudodami iš oro numestas bombas, kad prasiskintų kelią į priekį. Jie užgrobė teritoriją į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, link Pokrovsko garnizono miesto, ir apgulė Časiv Jaro gyvenvietę ant kalvos. Gegužės mėn. Rusijos pajėgos atidarė naują frontą Charkovo srityje, šturmuodamos Vovčansko miestą. Ukraina laukė šio puolimo. Regis, ji negalėjo jo sustabdyti.
Interviu laikraščiui „The Guardian“, kuris buvo pirmasis jo, kaip bendrojo kariuomenės vado, interviu užsienio laikraščiui, O.Syrskis pripažino, kad padėtis yra „labai sunki“.
„Rusijos agresorius atakuoja mūsų pozicijas daugeliu krypčių“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Ukrainai pavyks sustabdyti Rusijos puolimą, jis rėžė: „Taip, žinoma. Pirmiausia tai priklauso nuo mūsų drąsių karių, mūsų karininkų“. Jis pridūrė, kad gana dažnai „atsparūs ir didvyriški“ ukrainiečių daliniai įveikdavo didesnes priešo grupuotes.
Kaip pavyzdį jis paminėjo paskutinį Rusijos bandymą užimti Charkovą ir kaimyninę Sumų sritį. „Jiems nepavyko“, – sakė O.Syrskis. Kovos tęsėsi, tačiau jis sakė, kad V.Putino bandymas sukurti „vadinamąjį saugumo koridorių“ šalia Rusijos sienos ir Belgorodo srities buvo sužlugdytas. Komentuodamas gandus, kad Maskva planuoja dar vieną puolimą pietinėje Zaporožės srityje, jis sakė, kad jei taip atistiks, „mes galime jiems duoti gerą atsaką“.
Apskritai O.Syrskis stengėsi įvertinti pastarojo meto nesėkmes. Šliaužiančias Rusijos pergales jis apibūdino kaip „taktines“, t. y. vietinius laimėjimus, o ne „operatyvinį“ proveržį, pavyzdžiui, didelio miesto užėmimą. „Iš esmės priešas nepadarė jokios reikšmingos pažangos“, – pažymėjo Ukrainos kariuomenės vadas. Jis pridūrė, kad fronto linijos ilgis – 3 700 km. Aktyvūs karo veiksmai vyko „977 km“ ilgio ruože, t. y. „dvigubai ilgesniame nei Vokietijos ir Prancūzijos siena“.
Tuo tarpu Rusijos sėkmė pareikalavo milžiniškos žmonių aukų. Kremliaus aukų skaičius buvo „tris kartus“ didesnis nei Ukrainos, o kai kuriose kryptyse – „dar didesnis“, sakė O.Syrskis. „Jų žuvusiųjų skaičius yra daug didesnis“, – pabrėžė jis. Vasario mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nuo 2022 m. žuvo 31 tūkst. Ukrainos karių. Paprašytas patikslinti, kaip nuo to laiko pasikeitė šis skaičius, O.Syrskis atsisakė tai padaryti, sakydamas, kad nuostoliai yra „jautri“ tema, kuria Maskva gali pasinaudoti.
O.Syrskis savo mūšio lauko taktiką priešpastatė Rusijos vadų, kurie garsėja tuo, kad aukoja didžiulius pėstininkų būrius, kad pasistūmėtų „100–200 metrų“, taktikai. „Mums labai svarbu išsaugoti savo karių gyvybes. Mes neginame griuvėsių iki mirties“, – sakė O.Syrskis. Jis teigė nenorintis „siekti tikslų bet kokia kaina“ ar kišti savo vyrų į „beprasmiškus mėsos puolimus“. Todėl, kartais reikėdavo persikelti į „palankesnes pozicijas“.
Vyraujant skpetiškiems vertinimams apie Ukrainos perspektyvas pasiekti tiesioginę pergalę, O.Syrskis pažymėjo įvairius teigiamus pokyčius. F-16 lėktuvai sustiprins Ukrainos oro gynybą. Jie leistų Kijevui efektyviau veikti prieš Rusijos sparnuotąsias raketas ir tiksliai smogti į antžeminius taikinius. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad F-16 gali pasiekti ribotų rezultatų. Jie turi likti „40 km ar daugiau“ nuo fronto linijos, nes Maskva gali juos numušti.
Rusija turėjo „pranašesnę aviaciją“ ir „labai stiprią“ oro gynybą. Dėl šios priežasties Ukraina vis dažniau naudojosi bepiločių orlaivių sistemomis, sakė O.Syrskis. Ji „labai efektyviai“ naudojo bepiločius orlaivius ir bandė „robotizuotas antžemines sistemas“ – sausumos robotus, kurie galėtų pristatyti amuniciją arba išgelbėti sužeistą karį. Buvo įkurta nauja bepiločių sistemų vadovybė, pirmoji tokio pobūdžio, pasakojo vadas.
„Mes kovojame ne kiekybe, o kokybe“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad bepiločiai orlaiviai atlieka „tokį pat svarbų vaidmenį kaip ir artilerija“.
Pasak O.Syrskio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai naudojo tolimojo nuotolio dronus kamikadzes, kad galėtų smogti giliai Rusijos viduje. Iki šiol jie buvo nukreipti į „apie 200 svarbiausių infrastruktūros objektų“. Visi jie buvo susiję su „karine logistika“ ir apėmė gamyklas, degalų sandėlius ir amunicijos sandėlius. Tuo tarpu į greitaeiges valtis panašūs jūriniai dronai paskandino maždaug trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno. „Tai iš tikrųjų tapo jiems spąstais, o kai kuriems [laivams] – kapais“, – sakė O.Sryskis.
Jis pridūrė, kad Kremlius buvo priverstas „visiškai pasitraukti“ iš Krymo uosto Sevastopolio po virtinės Ukrainos atakų. Dronų ir raketų smūgiai sunaikino radarų ir raketų įrenginius. Pagrindinis Ukrainos tikslas – sunaikinti Kerčės kelio ir geležinkelio tiltą, jungiantį okupuotą pusiasalį su Rusija. O.Syrskis atsisakė pasakyti, kada tai gali įvykti. Dviejuose ankstesniuose bandymuose buvo panaudota sunkvežimio bomba ir bepiločio orlaivio smūgis.
Jis sakė, kad Kijevas turi planą, kaip susigrąžinti Krymą, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po to, kai Vladimiras Putinas neteisėtai jį aneksavo. Tačiau ar tai tikrai įmanoma? „Tai realu. Žinoma, tai didelė karinė paslaptis, – sakė O.Syrskis. – Padarysime viską, ką galime, kad pasiektume tarptautiniu mastu pripažintas 1991 m. (kai Ukraina nubalsavo už nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos) sienas. Turime laimėti... kad išlaisvintume savo piliečius, kurie yra okupuotose teritorijose, kurie kenčia.“
58 metų amžiaus O.Syrskis gimė Vladimiro mieste prie Maskvos, tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Nuo 1990-ųjų jis tarnauja Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Kritikai kaltina jį sovietiniu kariniu mąstymu. Šalininkai jį apibūdina kaip drausmingą ir talentingą vadą, kuris, priešingai nei jo charizmatiškasis pirmtakas V.Zalužnas, dažnai būna fronto linijoje. 2022 m. vasarį, būdamas sausumos pajėgų vadu, jis vadovavo Kijevo gynybai. V.Zelenskis padarė jį Ukrainos didvyriu ir prieš šešis mėnesius paaukštino į vyriausiojo vado pareigas.
Kaip ir daugelis tarnaujančių karių, jis retai mato savo šeimą. „Jie kenčia be manęs, todėl galbūt tai yra problema ir man, -“The Guardian“ pasakojo jis. – Bet aš žinau, kad mes laimėsime. Žinau, kaip turiu tai padaryti. Ir esu tikras, kad mes tai padarysime.“
Generolas sakė, kad miega labai mažai. Retomis laisvomis akimirkomis jis skaito knygas apie Ukrainos istoriją, kad suprastų praeities „procesus“. „Turime drąsių žmonių ir sudėtingą istoriją“, – pastebėjo jis.
Vienas iš aktualiausių O.Syrskio uždavinių – rasti naujų vyrų, kurie pakeistų žuvusius ir sužeistus ukrainiečių karius. Tie, kurie kovoja apkasuose, yra išsekę. Patriotinis užsidegimas, dėl kurio daugelis 2022 m. pavasarį stojo savanoriais, jau išsikvėpė. Vyriausybė neseniai sumažino šaukimo į kariuomenę amžių nuo 27 iki 25 metų. Praėjusią savaitę įsigaliojo naujas įstatymas, reikalaujantis, kad vyrai registruotų savo duomenis kariuomenės verbavimo centruose. Daugelis taip ir padarė. Kiti slepiasi.
O.Syrskis teigė, kad be mobilizacijos jis negalės kurti naujų rezervų ir brigadų, kurių reikia Rusijai dauginant savo sausumos pajėgas. „Mums labai svarbu, kad visi Ukrainos piliečiai atliktų savo konstitucinę pareigą“, – sakė jis. Jis paragino dalyvauti ir už savo šalies ribų gyvenančius ukrainiečius. „Tikiuosi, kad po pergalės jie galės papasakoti savo vaikams, kur jie buvo. Kur jūs buvote, kai visi Ukrainos piliečiai kovėsi tokiuose įnirtinguose mūšiuose? Štai koks klausimas“, – sakė jis.
Viena iniciatyva formuojasi kaimyninėje Lenkijoje. Užsienyje gyvenantys ukrainiečiai netrukus bus pakviesti prisijungti prie naujo legiono ten. Mokymai vyks pačioje Lenkijoje, stiprinant pasitikėjimą tarp vyrų ir karininkų. Vėliau legionas bus perkeltas į fronto liniją. O.Syrskis dėkojo V.Zelenskiui už šį „kitokį požiūrį“. Galima nujausti, kad jų tarpusavio santykiai yra darnūs, galbūt tam padeda tai, kad vadas neturi politinių ambicijų ir yra mažiau pastebimas nei V.Zalužnas.
Rusija pradėjo ginkluotą Ukrainos užpuolimą 2014 m., kai slapta užgrobė dalį Donecko srities ir Krymo pusiasalį. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, atrodo mažai tikėtina, kad didžiausias karas Europoje nuo 1945 m. baigsis šiais ar kitais metais, nepaisant Donaldo Trumpo pažado užbaigti karą per vieną dieną, rašo „The Guardian“.
Ar Ukraina galėtų laimėti? O jei taip, kada? „Manau, kad reikia būti labai, labai drąsiam, kad pasakytum, kada. Mes darome viską, kad tai įvyktų. Mums tiesiog nėra svarbesnės užduoties“, – leidiniui sakė O.Syrskis.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
