Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba lankosi Kinijoje, kur tema, kaip užbaigti Rusijos vykdomą plataus masto karą, buvo viena svarbiausių darbotvarkės temų.
„D. Kuleba dar kartą pakartojo..., kad (Kijevas) yra pasirengęs įtraukti Rusijos pusę į derybų procesą tam tikrame etape, kai Rusija bus pasirengusi sąžiningai derėtis, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu tokio pasirengimo iš Rusijos pusės nematyti“, – teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos liepos 24 d. pranešime.
Atsakydamas Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija „niekada neatsisakydavo derybų“, ir pridūrė, kad A. Kulebos pareiškimas „sutampa su mūsų pozicija“.
„Tačiau čia svarbios detalės, kurių dar nežinome. Todėl turime palaukti, kol bus pateikti paaiškinimai šiuo klausimu“, – aiškino jis.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad kaip taikos derybų sąlygą Ukraina turi visiškai pasitraukti iš keturių iš dalies okupuotų sričių, kurias Maskva neteisėtai aneksavo 2022 m. Kijevas šį reikalavimą atmetė.
Savo ruožtu Kremlius atmetė Ukrainos pagrindinę taikos formulės sąlygą dėl visiško Rusijos pajėgų išvedimo.
D. Kulebos kelionė į Kiniją yra pirmoji nuo karo pradžios. Anksčiau jis ir jo kolega iš Kinijos Wang Yi buvo susitikę vasario mėn. per Miuncheno saugumo konferenciją Vokietijoje.
Savo ruožtu Kinija Rusijos ir Ukrainos kare laikosi neutralios pozicijos, tačiau tuo pat metu stiprina ekonominius ryšius su Maskva ir remia šalį nuo Vakarų sankcijų. Ji taip pat tapo pagrindiniu Rusijos dvejopo naudojimo prekių, kuriomis maitinama Rusijos gynybos pramonė, šaltiniu.
Kijevas ne kartą kreipėsi į Kiniją, prašydamas pasinaudoti savo įtaka Maskvai ir padėti užbaigti karą, tačiau šios pastangos iš esmės buvo nesėkmingos, nes Rytų Azijos šalis nedalyvavo birželio mėn. Šveicarijoje vykusiame pasauliniame taikos viršūnių susitikime.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papriekaištavo Kinijai dėl tariamo bandymo sabotuoti aukščiausiojo lygio susitikimo pastangas ir sulaukė Pekino priekaištų.
Kinija pasiūlė savo alternatyvų taikos planą, pagal kurį būtų surengta Kijevo ir Maskvos pripažinta konferencija.
Ukrainos ambasadorė Singapūre Kateryna Zelenko birželio mėn. kalbėjo, kad Kijevas svarstytų galimybę dalyvauti, jei derybos būtų grindžiamos „JT chartijos ir tarptautinės teisės principais“.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ inf.
