V.Zelenskis pasiūlė Maskvai atsiųsti delegaciją į kitą taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį jis tikisi surengti lapkričio mėn. Rusija nebuvo pakviesta į ankstesnę taikos konferenciją, praėjusį mėnesį surengtą Šveicarijoje, nes V.Zelenskis sakė, kad bet kokios derybos galėtų vykti tik po Rusijos pasitraukimo iš Ukrainos.
Šiuo metu Kijevas susiduria su dviguba problema – sudėtinga padėtimi fronte ir politiniu netikrumu dėl būsimos artimiausių Ukrainos sąjungininkų paramos, rašo CNN.
Nors Rusijos pajėgų pažanga Rytų Ukrainoje gerokai sulėtėjo nuo gegužės mėn. į šalį pradėjus tiekti JAV ginklus, ji visiškai nesustojo. Rusija vis dar užkariauja teritoriją, nors ir daug lėčiau.
Kartu kyla klausimų dėl kai kurių artimiausių ir svarbiausių Ukrainos sąjungininkių, visų pirma Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, noro toliau skirti išteklių konfliktui ir taip remti Kijevą.
Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais V.Zelenskis sakė, kad Ukraina negauna pakankamai Vakarų pagalbos, kad laimėtų karą, ir pabrėžė, kad jo baigtis bus nulemta toli už Ukrainos sienų.
„Ne viskas priklauso nuo mūsų. Mes žinome, kokia būtų teisinga karo pabaiga, bet tai priklauso ne tik nuo mūsų. Tai priklauso ne tik nuo mūsų žmonių ir mūsų noro, bet ir nuo finansų, nuo ginklų, nuo politinės paramos, nuo vienybės ES, NATO, pasaulyje“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas sakė, kad tikėtina, jog V.Zelenskio tono pasikeitimas yra reakcija į įvykius Jungtinėse Valstijose, kur buvęs prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė, kad jo kandidato į prezidentus padėjėju bus griežtas paramos Ukrainai siuntimo kritikas J.D.Vance'as.
Kalbėdamas su CNN iš Aspeno saugumo forumo, J.Herbstas sakė, kad gali būti, jog V.Zelenskis bando užmegzti ryšį su potencialia būsima D.Trumpo administracija, pabrėždamas, kad jis būtų pasirengęs derėtis – jei tik ant stalo esantis susitarimas būtų teisingas.
„Tai turi būti (pagrįsta) taika, kuri neleistų Rusijos okupantams toliau kankinti, represuoti ir žudyti okupuotos Ukrainos žmonių“, – sakė jis. Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl kankinimų ir žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje, nors yra daugybė priešingų įrodymų.
D.Trumpas ir V.Zelenskis penktadienį kalbėjosi telefonu, kurį D.Trumpas pavadino „labai geru pokalbiu“.
Buvęs JAV prezidentas sakė, kad „atneš pasauliui taiką ir užbaigs karą, kuris nusinešė tiek daug gyvybių“, o V.Zelenskis sakė, kad jiedu aptarė, „kokie žingsniai gali padaryti taiką teisingą ir tikrai ilgalaikę“.
Nepriimtinos sąlygos
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pastaraisiais mėnesiais kelis kartus pakartojo, kad būtų pasirengęs derėtis su Ukraina, nors ir tokiomis sąlygomis, kurios išlieka visiškai nepriimtinos Ukrainai ir jos Vakarų sąjungininkams.
V.Putinas sakė, kad Rusija baigtų karą Ukrainoje, jei Kijevas atiduotų visus keturis regionus, į kuriuos pretenduoja Maskva: Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės. Dideles šių regionų teritorijas tebekontroliuoja Ukraina, todėl jis iš esmės prašo Ukrainos atiduoti teritoriją be kovos. V.Putinas taip pat sakė, kad bet koks taikos susitarimas reikalaus, kad Ukraina atsisakytų savo siekio įstoti į NATO, todėl Kijevas šį pasiūlymą pavadino „įžeidžiančiu sveiką protą“.
Chatham House Rusijos ir Eurazijos programos direktoriaus pavaduotoja Orysia Lutsevych CNN sakė, kad, atsižvelgiant į viešus V.Putino reikalavimus, V.Zelenskio žodžiai greičiausiai buvo skirti kaip žinia likusiam pasauliui.
„Tai ir signalas Rusijai, ir signalas pasaulio pietums, kad Ukraina nėra kažkokia trukdanti jėga. Ji nori sėsti prie derybų stalo. Tačiau tai negali būti visiškai pagal Rusijos sąlygas, ir tai negali vesti prie (Ukrainos) kapituliacijos prieš Rusiją... V.Putinas reikalauja kontroliuoti regionus, kurių jis negali užkariauti kariniu būdu“, – priminė ji.
O.Lutsevych mano, kad V.Putinas suintensyvino savo raginimus derėtis, nes žino, kad jo galimybių langas gali užsidaryti.
Nors Rusija yra gerokai didesnė ir stipresnė už Ukrainą, jai nepavyko įgyvendinti savo teritorinių tikslų – net ir tada, kai Kijevas sulaukdavo tik nedidelės Vakarų pagalbos. Pirmasis Maskvos bandymas užimti sostinę baigėsi pralaimėjimu, o fronto linija per daugiau nei metus smarkiai nepajudėjo.
Neapibrėžtumas ateityje
Nauja JAV karinė pagalba fronto linijas Ukrainoje pradėjo pasiekti gegužės mėn. po kelis mėnesius trukusio delsimo, kurį lėmė politinė aklavietė JAV Kongrese. Tuo pat metu Ukraina pagaliau gavo kai kurių Vakarų valstybių leidimą naudoti savo ginklus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje – nors tik ribotomis aplinkybėmis ir teritorijose netoli sienos su Ukraina.
Nors tai padėjo sulėtinti Rusijos pažangą ir išvengti galimos Charkovo srities reokupacijos, Ukraina vis dar gina teritoriją, o ne siekia susigrąžinti šiuo metu Rusijos okupuotas teritorijas.
„Ukrainos pajėgos turės kaupti įrangą, medžiagas ir gyvąją jėgą būsimai kontrpuolimo operacijai, ir tai yra dalis Rusijos skaičiavimų, kuriuos matome, – atrodo, kad Rusijos karinė vadovybė labai laikosi strategijos, pagal kurią ji vykdo nuoseklias, sekinančias puolamąsias operacijas visoje fronto linijoje“, – įvertino JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) Rusijos analitikas Riley'is Bailey'is.
Pasak R.Bailey'io, Rusija, palaipsniui, šliauždama daugiau nei 1 000 km ilgio fronto linija, verčia Ukrainą imtis gynybinių operacijų, o ne rengtis kontrpuolimui.
„Jiems reikės sumažinti Rusijos pajėgas ir pajėgumus, kurie yra puolamųjų operacijų dalis, o tai suteiktų daugiau lankstumo ir sumažintų spaudimą, – pažymėjo R.Bailey'is. – Tuomet Ukraina galės pradėti daryti tam tikrus operatyvinius sprendimus, kurių ji negalėjo daryti per pastaruosius kelis mėnesius.“
Tačiau bet kokio būsimo Ukrainos kontrpuolimo sėkmė pirmiausia priklausys nuo to, kiek paramos ji sulauks iš savo Vakarų sąjungininkų. V.Zelenskis šią savaitę sakė, kad dabartinio paramos lygio pakanka sulaikyti tolesnį Rusijos žygį, bet ne laimėti karą.
Šią savaitę šiame fronte atsirado daugiau neaiškumų, nes D.Trumpas paskelbė, kad savo kandidatu į viceprezidentus pasirinko J.D.Vance'ą. Pastarasis anksčiau siūlė Ukrainai derėtis su Rusija, nes JAV ir kitos sąjungininkės nėra pajėgios ją paremti. Pats D.Trumpas yra teigęs, kad „užbaigtų karą per vieną dieną“, ir sakė, kad JAV neturėtų siųsti pinigų Ukrainai be jokių sąlygų.
Tuo pat metu paaiškėjo, kad Vokietija, kuri yra didžiausia Ukrainos rėmėja Eurpoje, planuoja kitais metais perpus sumažinti savo karinę pagalbą Ukrainai, nors ir pasiūlė, kad Ukraina turėtų sugebėti patenkinti didžiąją dalį savo karinių poreikių iš 50 mlrd. dolerių paskolų, gautų iš lėšų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą, kurioms praėjusį mėnesį pritarė G7.
Jei išsipildytų blogiausias scenarijus Ukrainai – jei JAV nustotų teikti pagalbą, Europa jos nepadidintų, o Ukraina negalėtų pasinaudoti įšaldytu Rusijos turtu – Rusija greičiausiai pradėtų siekti daug didesnių laimėjimų.
J.Herbstas sakė, kad jei lapkritį JAV prezidento rinkimus laimės demokratai, dabartinė JAV paramos Ukrainai politika greičiausiai bus tęsiama, o pagalbos srautai didės.
„Jei laimėtų D.Trumpas, nežinome, ką jis darys. Tačiau žinome, kad jo nacionalinio saugumo komandoje yra rimtų žmonių, kurie supras, kad V.Putinas kelia tiesioginę grėsmę Amerikos interesams ir kad JAV yra svarbu arba labai svarbu, kad V.Putinas pralaimėtų Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Tačiau J.Herbstas teigė, kad yra dar vienas veiksnys, kuris galėtų įtikinti galimą D.Trumpo administraciją toliau padėti Ukrainai.
„Jei jo komanda nutrauks pagalbą ir Ukraina žlugs, tai bus didelis Jungtinių Valstijų pralaimėjimas, kurį sukėlė D.Trumpo komanda. Ir pralaimėjimas, kuris prilygtų gėdai ir žalai, kurią padarė nekompetentingas J.Bideno pasitraukimas iš Afganistano. Ir jo komandoje bus žmonių, kurie tai supras“, – sakė jis.
Analitikai tikisi, kad pagalbos Ukrainai paketo – daugiau kaip 60 mlrd. dolerių, kuriuos šių metų pradžioje patvirtino JAV Kongresas, – Kijevui užteks maždaug metams ar 18 mėnesių, o to laiko Ukrainai gali pakakti persigrupuoti ir pradėti naują kontrpuolimą.
O.Lutsevych pabrėžė, kad Ukrainai labai reikia pasiekti laimėjimų mūšio lauke, o tada pažiūrėti, ar Rusija iš tikrųjų nori derėtis – šiuo metu, anot jos, tai neatrodo nuoširdu.
„Tačiau kokių turime įrodymų, kad rusai nori derėtis? V.Putinas savo šalį stato į visiško karo padėtį“, – sakė ji ir pridūrė, kad karas greičiausiai baigsis tik tada, kai Maskva pradės jausti grėsmę:
„Manau, kad šis karas baigsis, kai V.Putinas pradės jausti, kad kyla grėsmė Rusijos kontrolei Kryme.“
Ukraina jau suintensyvino puolimą prieš pusiasalį, kurį 2014 m. neteisėtai aneksavo Rusija ir kuriame įsikūręs Maskvos Juodosios jūros laivynas. Kijevas tvirtina, kad jo kariuomenė smogė ir nuskandino arba smarkiai apgadino kelis Rusijos karo laivus šiame rajone, taip išvesdama iš rikiuotės bent trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno.
Ukrainai taip pat kelis kartus pavyko smogti ir laikinai uždaryti Kerčės sąsiaurio tiltą, jungiantį Krymą su Rusija. Pagrindinis taikinys bus pietinis frontas, kuris tęsiasi nuo Donbaso Rytų Ukrainoje per Chersono ir Zaporožės sritis, o Rusijos okupuota teritorija sudaro sausumos tiltą tarp Rusijos ir Krymo.
Nors V.Zelenskio tonas šią savaitę galėjo pasikeisti, jo pozicija dėl to, kaip turėtų atrodyti taikos susitarimas, nepasikeitė, bent jau ne viešai. Dauguma ukrainiečių nenori, kad vyriausybė apskritai atsisakytų kokios nors teritorijos.
„Šiuo metu politiškai sunku, jei ne neįmanoma, teigti, kad taika gali būti pasiekta be visiško visų Ukrainos teritorijų grąžinimo. Tačiau tai nereiškia, kad laikui bėgant tai negali tapti įmanoma“, – sakė J.Herbstas.
Jis mano, kad Kijevas galėtų „su tam tikru pateisinimu kalbėti apie Ukrainos pergalę šiame kare“, net jei Ukrainai nepavyktų susigrąžinti visų prieškarinių teritorijų – jei tik ji atgaus pakankamai, kad būtų ekonomiškai gyvybinga ir saugi valstybė.
„Tačiau tam, kad ji būtų saugi valstybė, ypač tokiomis aplinkybėmis, ji turi būti NATO narė. Manau, kad jei tai būtų iš tiesų svarstoma, t. y. jei už to stovėtų visas Jungtinių Valstijų tikėjimas ir galia, tai teoriškai galėtų lemti stabilią taiką“, – sakė jis.
Parengta pagal CNN inf.
