Artilerija yra pagrindinis Rusijos karo taktikos elementas. Kai kas Rusijos sausumos pajėgas apibūdina kaip artilerijos armiją, kuri tiesiog turi daug tankų.
„Paprastai tariant, Rusija naudoja artileriją kaip pagrindinę smogiamąją priemonę gilioje ir artimoje kovoje“, – rašoma 2023 m. britų analitinio centro RUSI ataskaitoje.
Užimant miestus gatvės kovose reikia gerai apmokytų ir drausmingų pėstininkų, tačiau vietoj to Rusija gali paprasčiausiai panaudoti savo artileriją ir išlyginti miestą kvartalas po kvartalo, rašo „Forbes“.
Vienais dažnai cituojamais duomenimis, būtent Rusijos artilerija buvo atsakinga už apie 80 proc. ukrainiečių aukų šiame kare.
Viso karo metu Rusija turėjo nuolatinį skaitinį pranašumą tiek artilerijos pabūklų, tiek iššautų artilerijos sviedinių skaičiumi.
„Tačiau viskas galėtų kardinaliai pasikeisti, jei Ukrainai pavyktų lengvai surasti ir sunaikinti Rusijos artileriją. Netekusi pagrindinio ginklo, Rusija būtų nugalėta. Ir tai gali netrukus prasidėti“, – rašo „Forbes“.
Rusijos nuostoliai didėja
Rusija turi stulbinantį artilerijos kiekį – tiek fronte, tiek rezerve. Kovinius nuostolius greitai kompensuoja sovietinių laikų atsargos. Konflikto pradžioje Rusija sandėliuose turėjo apie 19 tūkst. artilerijos vienetų, tačiau daugelis jų, dešimtmečius rūdiję po atviru dangumi, yra netinkami naudoti.
Didelis klausimas yra „sudegimo greitis“, arba greitis, kuriuo Rusijos artilerija sunaikinama fronte. Skirtingai nuo tankų ir pėstininkų kovos mašinų, kurios naikinamos prie fronto linijos ir netoli fronto, artilerija kovoja iš artimo užnugario ir jos nuostoliai rečiau užfiksuojami vaizdo įrašuose. Projektui „Oryx“ pavyko vizualiai patvirtinti, kad rusai prarado tik 382 velkamąsias ir 783 savaeiges patrankas.
Atvirųjų šaltinių (OSINT) analitiko „HighMarsed“ duomenimis, Rusija iš sandėlių išėmė apie 1 500 savaeigių patrankų, be 2 500, kurios buvo naudojamos prieš karą. Tačiau vietoj 4 000 jie fronto linijose dabar turi tik 1 000. Kai kurie iš trūkstamų 3 000 vis dar atstatomi, tačiau dauguma jų greičiausiai buvo prarasti mūšio metu, nors jų sunaikinimo vizualiai patvirtinti neįmanoma, rašo „Forbes“.
Rusijos nuostolių statistika, kurią kasdien pateikia Ukrainos gynybos ministerija, analitiniuose sluoksniuose laikoma smarkiai išpūsta arba bent jau „optimistine“. Tačiau Rusijos nuostolių dinamika, kuri pastebima šiose ataskaitose, yra verta dėmesio.
Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, 2023 m. gegužės mėn. sunaikintų Rusijos ginklų skaičius buvo 553. 2024 m. gegužę šis skaičius išaugo iki tuo metu rekordinio skaičiaus – 1160. Birželio mėnesį rekordas buvo sumuštas: sunaikinta 1460 rusiškų ginklų. Liepos mėnesį (15 d. duomenimis) Rusijos artilerijos nuostoliai jau siekė 769 vienetus, o tai rodo tikimybę, kad iki mėnesio pabaigos rekordas bus atnaujintas.
Vizualiai sunaikintų patrankų skaičius yra dešimt kartų mažesnis, tačiau didėjimo tendencija išlieka ta pati. Pasak analitiko Andrew Perpetua, per pirmąsias dvi liepos savaites rusai neteko 75 ginklų (incidentai, užfiksuoti nuotraukose ar vaizdo įrašuose), ir tai yra didžiausias skaičius per visą karą.
Leidinys „Forbes“ pažymi, kad Ukrainos gynybos ministerijos pateikti absoliutūs skaičiai gali būti išpūsti propagandos tikslais. Tačiau svarbu tai, kad šiose ataskaitose pateikiama rusų tankų nuostolių statistika išlieka stabili, tuo tarpu būtent artilerija demonstruoja galop didėjančius nuostolius.
„Tai reiškia, kad kažkas pasikeitė“, – pažymima leidinyje.
Kas tiksliai lėmė šiuos pokyčius, yra diskutuotinas klausimas. Publikacijos autorius pažymi, kad pavasarį Ukraina paskelbė sukūrusi savą rusų kamikadzių dronų analogą „Lancet“. Jei Ukrainai pavyktų pradėti didelio masto „Lancet“ analogo gamybą, tai tikrai galėtų padaryti galą Rusijos artilerijai, rašo „Forbes“.
Kada Rusijai baigsis artilerija?
Kaip pažymi minėtas „HighMarsed“ analitikas, panašu, kad Rusija vis dar gali sėkmingai kompensuoti savo fronto artileriją atsargomis, o ribojantis veiksnys yra sviedinių skaičius. Atsargose vis dar yra daug šių ginklų, nors jų atsargos greitai senka.
Anot „Forbes“, esant ankstesniam nuostolių lygiui, Rusijos artilerijos atsargų užtektų iki 2025 m. Tačiau jei nuostolių lygis ir toliau didės, Rusija su artilerija pradės turėti problemų daug anksčiau, galbūt jau šių metų pabaigoje.
Tai turėtų didžiulę įtaką Rusijos gebėjimui kovoti. Dronai ir skraidančios bombos galėtų kompensuoti skirtumą, tačiau trūkstant artilerijos, Rusijos galimybės vykdyti tiek puolamąsias, tiek gynybines operacijas būtų labai ribotos.
„Kyla klausimas, koks yra artilerijos naikinimo lygis dabar ir ar jis didės ateityje. Antrasis – ar Ukraina sugebės išsilaikyti pakankamai ilgai, kad artilerijos naikinimo karas pasiteisintų“, – apibendrina publikacijos autorius.
