Keli saugumo pareigūnai visoje Europoje apibūdina grėsmę, kuri metastazuoja, nes Rusijos agentai, vis dažniau stebimi saugumo tarnybų ir nusivylę savo pačių operacijomis, samdo vietos „savanorius“, kad šie jų vardu vykdytų rizikingus ir dažnai užginčijamus nusikaltimus.
NATO pareigūnas teigė, kad per pastaruosius šešis mėnesius jie pastebėjo „precedento neturintį Rusijos hibridinio karo eskalavimą ir plitimą“, įskaitant „fizinį sabotažą“ Ukrainai skirtų NATO ginklų tiekimo linijoje. „Tai viskas nuo gamybos ir kilmės vietos, iki sandėliavimo, iki tų, kurie priima sprendimus, ir faktinio pristatymo, – sakė aukšto rango NATO pareigūnas. – Tai įžūlu. Rusija bando įbauginti (mūsų) sąjungininkus.“
Rusija atmetė šiuos teiginius kaip nepagrįstus, tačiau Rusijos sabotažas ir hibridinis karas bus įtraukti į antradienį Vašingtone prasidėjusio NATO 75-ųjų metinių susitikimo darbotvarkę. Vis dėlto neaišku, kaip viešai valstybės narės išreikš savo pasipiktinimą tuo, ką analitikai pavadino naujuoju Kremliaus „šešėliniu karu“, nes jos gali nenorėti suteikti Maskvai propagandos pergalės arba kurstyti nerimą dėl virtinės saugumo pažeidimų visoje Europoje.
Neseniai Rusijoje įvykdyti aukšto rango suėmimai atskleidė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Kremliaus žvalgybos operacijos buvo vykdomos chaotiškai ir nerangiai.
Praėjusiais metais Lenkijoje vienoje byloje buvo suimta 14 ukrainiečių ir du baltarusiai, įtariami dirbę Rusijos žvalgybai.
Ukrainietis, kuris pagal Lenkijos privatumo įstatymus gali būti įvardijamas tik kaip 24 metų Maksimas L., buvo nuteistas šešeriems metams po to, kai kelias savaites gaudavo užduotis iš rusų vadovo Andžejaus, kurio fiziškai niekada nebuvo sutikęs, bet su kuriuo susipažino 2023 m. vasario mėn. per susirašinėjimo programėlę „Telegram“.
Iš pradžių Andžejus jam sumokėjo 7 dolerius skaitmenine valiuta už antikarinių grafičių purškimą Lenkijoje, sakė Maksimas. Tačiau netrukus užduotys tapo tamsesnės.
„Lengvi pinigai ir nekaltos užduotys“
Retame interviu CNN, duotame Liublino kalėjimo griežčiausio režimo skyriuje, Maksimas sakė, kad iš Ukrainos į Lenkiją pabėgo norėdamas išvengti nedarbo ir skurdo. „Tai buvo lengvi pinigai, – sakė jis apie Andžejaus siūlomą darbą. – Man labai reikėjo pinigų.“
Jis sakė, kad nejautė pareigos kovoti už Ukrainą po Rusijos invazijos 2022 m. vasarį. „Ta šalis niekada nieko dėl manęs nepadarė, – sakė jis. – Nemanau, kad vien dėl to, jog esi gimęs tam tikroje šalyje, privalai už ją kariauti. Nesupraskite manęs neteisingai: nesu prorusiškas, nesu proukrainietiškas. Nesu už nieką.“
Netrukus Andžejus ėmė siųsti Maksimui konkrečias lokacijas, kur jis turėtų įrengti stebėjimo kameras palei geležinkelio bėgius netoli pasienio Medykos miesto, per kurį į Ukrainą turėjo plūsti karinė ir humanitarinė pagalba. „Nemaniau, kad kas nors iš to gali padaryti realios žalos. Tai atrodė taip nereikšminga“, – sakė jis.
Vėliau Andžejus paprašė jo sudeginti Ukrainai priklausančios transporto įmonės tvorą Lenkijos rytuose esančiame Bialos Podlaskos mieste, sakė jis, o Maksimas sakė, kad tai suvaidino, nufotografavęs tvorą su anglies gabalais, kuriuos padėjo, kad imituotų gaisro padarytą žalą.
Tačiau Maksimas pamažu suprato, kad Andžejus yra Rusijos agentas, ir tai, pasak jo, tapo visiškai aišku, kai jam buvo liepta pastatyti kameras prie bazės, kurioje Lenkija mokė ukrainiečių karius. „Tuomet supratau, kad tai gali būti rimta, – sakė jis. – Tai privertė mane pasijusti neramiai. Tada nusprendžiau, kad pasitrauksiu. Tačiau taip ir nesulaukiau progos. Kitą dieną buvau suimtas.“
Lenkijos vidaus saugumo agentai Maksimą suėmė 2023 m. kovo 3 d. po kelias savaites trukusio sekimo, kurį iš dalies paskatino aptiktas degalinės kvitas, kurį, pasak Lenkijos pareigūno, Maksimas atsitiktinai numetė per vieną iš savo operacijų. Po to buvo suimti dar keli asmenys, todėl tai buvo didžiausia žinoma pastarojo meto Rusijos šnipinėjimo operacija Lenkijoje, Varšuvai kelianti susirūpinimą dėl Maskvos infiltracijos masto. Pernai rugpjūtį buvo sulaikyti du Rusijos piliečiai, įtariami verbavimu į „Wagner“, o šių metų gegužę – lenkas ir du baltarusiai dėl įtariamo padegimo.
Dar vienas lenkas 2024 m. balandį buvo sulaikytas už šaudmenų laikymą ir Žešuvo Jasionkos oro uosto, kuris yra NATO ginklų gabenimo į Kijevą mazgas, stebėjimą, įtariamas sąmokslu nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris taip pat dažnai naudojasi šiuo objektu.
Sabotažo aktai Lenkijoje prisideda prie virtinės incidentų visoje Europoje, kurie, vertinant juos kartu, parodo Maskvos operacijų platų užmojį. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad Rusija „greičiausiai“ prisidėjo prie gegužės mėn. įvykdyto padegimo išpuolio didžiausiame Lenkijos prekybos centre, o birželio mėn. buvo pareikšti įtarimai dėl kito gaisro šaudmenų gamykloje į pietus nuo sostinės. Čekijos pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos dalyvavimo praėjusiais metais įsilaužiant į jos geležinkelius ir sutrikdant jų darbą.
Praėjusį mėnesį įtartinas gaisras kilo netoli Berlyno esančioje gynybos gamintojo metalų gamykloje, o 26 metų prorusiškai nusiteikęs ukrainietis buvo suimtas susisprogdinęs su savadarbe bomba netoli Paryžiaus Charles'io de Gaulle'io oro uosto. Kovo mėnesį Rytų Londone kilus gaisrui sandėlyje, Londono metropoliteno policijos tarnyba apkaltino du vyrus padegimu ir pagalba užsienio žvalgybos tarnybai, t. y. Rusijai.
Nors ne visi incidentai buvo galutinai susiję su Rusijos žvalgyba, juos vienijo akivaizdus užverbuotų „mėgėjų“ (ne profesionalų – red. past.) dalyvavimas arba smulkus nusikalstamumas, kuriuo buvo siekiama skleisti baimę ar trikdžius.
„Pavojingas žaidimas“
Aukšto rango NATO pareigūnas sakė, kad Rusijos vykdomas sabotažas NATO valstybėse prilygsta „gana pavojingam žaidimui, jei (Rusija mano), kad šie dalykai visada yra žemiau ginkluoto konflikto slenksčio“ ir yra įsitikinusi, jog tai nepriverstų taikyti NATO 5-ojo straipsnio nuostatos, kad vienos valstybės narės užpuolimas yra viso aljanso užpuolimas.
„Nustatyti, kur yra ta riba, yra sunkus ir pavojingas apskaičiavimas“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino įvykdyta invazija į Ukrainą rodo, jog Kremliaus vadovas ne visada gauna gerų karinių patarimų.
Pareigūnas pridūrė, kad Rusija naudoja „visą hibridinių operacijų spektrą“:
„Matome viską – nuo aukščiausio lygio operacijų Europoje, kur matėme, kad už tam tikrą žvalgybinę veiklą mokama net 400 tūkst. eurų, iki kai kurių vietų, kur banditai samdomi už porą tūkstančių eurų.“
Panaši grėsmė išaugo ir Rusijos pasienyje su NATO, Estijoje, kur vasario mėn. buvo suimta 10 įtariamų Rusijos agentų po to, kai buvo apgadintas vidaus reikalų ministro automobilis. Šis incidentas buvo aukšto viršūnė to, ką Estijos pareigūnai pavadino ne vienerius metus trunkančia Maskvos kampanija, kuria siekiama destabilizuoti mažytę NATO kaimynę, kurios maždaug penktadalis 1,3 mln. gyventojų yra rusakalbiai, kaip teigiama 2021 m. ES atliktoje analizėje.
Pastaraisiais mėnesiais GPS trukdžiai trukdė nusileisti civiliniams lėktuvams ir net dingo plūdurai, žymintys dalį Rusijos sienos su Estija Narvos upėje, o Maskva trumpam paragino iš naujo įvertinti jūrines sienas.
Estijos vidaus saugumo tarnybos KAPO atstovas spaudai Harrysas Puuseppas CNN sakė, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos veiksmai suintensyvėjo. „Praėjusį rudenį pastebėjome, kad jų aktyvumas labai išaugo, o iki žiemos mums pavyko sulaikyti daugiau kaip 10 (įtariamųjų). Iki šiol jų skaičius išaugo – asmenų, kurie dalyvavo jų hibridinėje veikloje prieš Estijos saugumą“, – sakė atstovas.
Jis teigė, kad operacijos krypsta „fizinių išpuolių link“, ir užsiminė, kad karas Ukrainoje gali lemti agresyvesnę Rusijos taktiką ateinančiais mėnesiais, jei operatyvininkai iš karo persikels į Baltijos šalis.
„Turime pripažinti faktus. Rusija yra pakankamai didelė, kad turėtų išteklių karui prieš Ukrainą ir taip pat palaikytų savo agresyvias operacijas prieš Europos šalis... prieš mus. Yra žmonių, kurie dalyvauja kare prieš Ukrainą, o paskui jie yra rotuojami į kokį nors kitą regioną ar sritį. Jie turi daugiau patirties. Jų mąstysena yra smurtingesnė. Jie galbūt nebėra tokie kantrūs, bandydami pasiekti rezultatų“, – įspėjo H.Puuseppas.
Parengta pagal CNN inf.
