81 metų lyderis mėgins pasinaudoti trimis pompastikos dienomis minint NATO 75-ąsias metines, kad įtikintų sąjungininkes JAV lyderyste ir savo gebėjimu valdyti, kai pasigirsta vis daugiau raginimų, kad jis pasitrauktų iš kovos dėl antrosios kadencijos.
Kol kas J. Bidenas nepaiso net kai kurių savo paties partijos narių spaudimo pasitraukti po praėjusio mėnesio nesėkmingų debatų su varžovu Donaldu Trumpu, paskatinusių nuogąstavimus, kad JAV prezidentas stokoja protinio aštrumo ir fizinio pasirengimo eiti pareigas antrąją kadenciją.
„Mūsų sąjungininkės laukia JAV lyderystės, – pirmadienį interviu sakė J. Bidenas ir pridūrė: -Kaip manote, kas dar galėjo įsikišti ir tai padaryti? Aš išplėčiau NATO. Aš sustiprinau NATO“.
Kylant abejonėms dėl J. Bideno, kitos 32 Aljanso narės nerimauja, kad po rinkimų lapkritį į Baltuosius rūmus gali grįžti D. Trumpas. Jis per savo kampaniją jau grasino nepaisyti visuotinio savigynos principo, kuris yra NATO pagrindas nuo pat organizacijos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo.
Su politiniais sunkumais susiduria ne tik Jungtinės Amerikos Valstijos. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvyksta atrėmęs šalies kraštutinių dešiniųjų postūmį laimėti valdžią, naujasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pradeda pirmąją tarptautinę kelionę, o Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atskrenda po daug kritikos sulaukusio susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
Jiems mėginant įveikti JAV politikos minų lauką, NATO lyderiai turės parodyti, kad jų dėmesys nenukrypo nuo tikrovės Ukrainos mūšio lauke.
Vietoj pakvietimo – žodžiai deklaracijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi gauti papildomų pažangių oro gynybos sistemų „Patriot“. Jų prašo jau daugelį mėnesių, kad apsigintų nuo Rusijos raketų smūgių.
Jo karo draskomos šalies pažeidžiamumas Maskvos raketų smūgiams visu žiaurumu atsiskleidė pirmadienį, kai Rusija smogė į vaikų ligoninę Kijeve.
„Norėčiau iš mūsų partnerių išgirsti stipresnį atsaką į dar kartą Rusijos suduotą smūgį“, – kalbėjo V. Zelenskis, pakeliui į Vašingtoną sustojęs Lenkijoje.
Manoma, kad pažadas suteikti Ukrainai daugiau ginklų bus didžiausias Ukrainos lyderio laimėjimas, jo kariuomenei jau trečius metus atremiant Rusijos invaziją.
JAV ir Vokietija, nenorinčios, kad NATO būtų įtraukta į karą su Rusija, jau atmetė bet kokias kalbas, kad Ukraina gaus pakvietimą į Aljansą. Diplomatų teigimu, vietoje to, viršūnių susitikimo deklaracijoje Kijevo kelias į galimą narystę bus pavadintas „negrįžtamu“, bus sakoma, kad šalis yra ant „tilto“ į prisijungimą.
Tikimasi, jog šio padrąsinimo kartu su pažadais tiekti ginklus pakaks, kad V. Zelenskis nesukeltų dar vieno diplomatinio skandalo, koks kilo per praėjusių metų viršūnių susitikimą Lietuvoje, kai jis viešai papriekaištavo, jog NATO nenori priimti Ukrainos.
Viena akimi žvilgčiodamos į D. Trumpą, NATO narės pažadės toliau remti Ukrainą tokiu pačiu tempu, koks buvo iki šiol nuo Maskvos invazijos pradžios – skirti šaliai po 40 mlrd. eurų kasmet, dar bent metus.
Jos taip pat susitars, kad Aljansas perims iš JAV kariškių ginklų tiekimo Ukrainai koordinavimą, taip tiekimai būtų apsaugoti nuo bet kokių pokyčių Vašingtone.
Siekdama pasiųsti aiškią žinią, kad Europos sąjungininkės deda daugiau pastangų padidinti savo svorį gynyboje, NATO padidins išlaidas gynybai visame Aljanso fronte.
Šiais metais 23 iš 32 Aljanso narių pasieks NATO tikslą skirti gynybai bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Prieš dešimtmetį tokių narių buvo tik trys.
