„Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios ateiti į pagalbą užpultoms NATO šalims. Tai nėra tas pats, kas sakyti, kad turėtume mesti visą savo kariuomenę [į rytinį flangą]“, – sakė E.Colby'is, buvęs pirmosios D.Trumpo administracijos gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas.
Be to, pasak E.Colbry'io, kuris, kaip tikimasi, bus paskirtas į aukštas pareigas, jei D.Trumpas sugrįš į Baltuosius rūmus, rytinio flango šalims reikia skirti kur kas daugiau nei 2 proc. nuo BVP – NATO tikslas.
„Nemanau, kad gana įspūdinga, jog Lietuva skiria 3 procentus; Estija skiria 3 procentus. Jei būčiau jų vietoje, gynybai skirčiau 10 procentų, jei jos rimtai žiūri į Rusijos grėsmę, – dėstė jis. – Manau, kad europiečiai turi suprasti, jog jiems reikia kuo greičiau sukurti savo kariuomenę.“
„Mano asmenine nuomone, mes turėtume skirti dideles turimas pajėgas rytinei NATO gynybai, kurios nesumažintų mūsų gebėjimo [ginti] pirmąją salų grandinę, šiuo atveju Taivaną“, – pridūrė D.Trumpo bendražygis.
Jis išskyrė „pagrindinius pajėgumus“, tokius kaip tolimosios ugnies, logistikos, valdymo ir logistikos, vadinamosios C4ISR, šaudmenų ir oro gynybos, sritis, kuriose JAV turėtų sutelkti dėmesį į Aziją, o ne į Europą.
„Tai yra svarbiausi ištekliai, tačiau jų taip pat labiausiai trūksta“, – sakė jis.
Karas UKrainoje – Europos problema
E.Colby'is skeptiškai pasisako ir apie JAV vaidmenį Rusijos ir Ukrainos kare. Kaip skelbia dienraštis „The Telegraph“, D.Trumpo sąjungininkas pareiškė rinkimus Jungtinėje Karalystėje laimėjusiems leiboristams, kad karas Ukrainoje yra Europos problema.
Prieš svarbų NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone jis ragina Jungtinę Karalystę gynybos ir saugumo srityje laikytis požiūrio „pirmiausia – Britanija“.
Naujasis JK prmjeras Keiras Starmeris turi pripažinti, kad karas Ukrainoje yra Europos problema, pareiškė aukštas E.Volby'is, perspėdamas, kad nereikėtų „persekioti“ Vašingtono prašant pagalbos.
Laikraščiui „The Telegraph“ jis sakė, kad Jungtinė Karalystė neturėtų tikėtis didelės paramos iš JAV dėl Ukrainos esant antrajai D.Trumpo administracijai, ir paragino Europą prisiimti „pagrindinę atsakomybę“ už karą.
Jis siūlė, kad Didžioji Britanija gynybos ir saugumo srityje taikytų požiūrį „pirmiausia – Britanija“.
E.Colby'is, kuriam prognozuojamas vaidmuo saugumo srityje, jei lapkritį laimės D.Trumpas, komentarai nuskambėjo Vašingtone prasidėjus svarbiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame aljansas aptars paramą Ukrainai.
Jie taip pat pasirodė po intensyvių Leiboristų partijos pastangų nuliūdinti D.Trumpo komandą prieš lapkritį vyksiančius rinkimus. Rishi Sunako komanda taip pat dėjo pastangas paskatinti D.Trumpą paremti Ukrainą.
E.Colby'is, karinis strategas, sakė, kad JAV daugiau dėmesio skiria Kinijos keliamoms grėsmėms, kur britų kariuomenė „realiai gali labai mažai kuo padėti“.
Šią savaitę K.Starmeris pirmą kartą kaip JK ministras pirmininkas susitiks su NATO lyderiais per aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone, kur aljansas aptars paramą Ukrainai. Jis taip pat susitiks su JAV prezidentu Joe Bideno, su kuriuo akis į akį diskutuos Baltuosiuose rūmuose.
J.Bidenas suteikė JAV karinę pagalbą karui, tačiau per šių metų lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus gali netekti valdžios. Vietoj to D.Trumpas pažadėjo sumažinti paramą ir užbaigti karą „per vieną dieną“ derybomis su Rusija.
J.Colby'is, kuris pirmojoje D.Trumpo administracijoje tarnavo Pentagone, yra vienas iš keleto D.Trumpo sąjungininkų, kurie surengė derybas su leiboristais, kad aptartų, kaip JAV ir Jungtinė Karalystė galėtų bendradarbiauti, jei buvęs prezidentas antrą kartą laimėtų valdžią.
„Didžiausias darbotvarkės su Europos valstybėmis klausimas turėtų būti: ar jūs prisiimate pagrindinę atsakomybę už NATO konvencinę gynybą Europoje?“ – sakė jis ir pridūrė:
„Jūs turite geriau pasirūpinti savo padėtimi, nes mes turime sutelkti dėmesį į Kiniją.“
Jis teigė, kad Didžioji Britanija turėtų diegti strategiją „pirmiausia Britanija“, orientuotą į Europos saugumą, ir atsisakyti „polinkio“ į Indostano ir Ramiojo vandenyno regioną.
„Akivaizdu, kad Didžioji Britanija yra įsikūrusi Europoje, todėl jos interesai labiau susiję su ja, ir būtent ten yra spraga bendroje Amerikos vadovaujamoje karinių pajėgumų tvarkoje“, – sakė jis ir pridūrė:
„Šiuo metu britų kariuomenė Ramiojo vandenyno regione ar toliau nuo jo realiai gali labai nedaug ką nuveikti.“
Iš leiboristų tikisi nuolankesnio požiūrio
J.Colby'is vylėsi, kad leiboristai bus labiau nei R.Sunako vyriausybė linkę pritarti D.Trumpo planui mažinti Amerikos dalyvavimą Ukrainoje.
Buvęs JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas balandį buvo kritikuojamas respublikonų po to, kai lankėsi Vašingtone ir maldavo Kongreso pritarti didesnei karinei paramai Kijevui.
„Esu tikras, kad [leiboristai] pasisakys už Ukrainą, tačiau jų skleidžiama dvasia labiau supranta santūresnį požiūrį į Amerikos galią ir Amerikos intervenciją“, – sakė jis.
„Tai yra Amerikos žmonių supratimas ten, kur jie yra, priešingai nei tai, ką girdėjau iš Davido Camerono ir t. t., kas buvo daug panašiau į politinį barimą“, – pridūrė D.Trumpo bendražygis.
Kitos NATO šalys skeptiškai vertino, kad jos galėtų kompensuoti karinės paramos Ukrainai trūkumą, jei D.Trumpas nutrauktų Amerikos pagalbą.
„Amerikiečiai pavargo nuo britų reikalavimų“
JAV yra bene daugiausiai prie Ukrainos gynybos prisidedanti šalis – nuo 2022 m. karui išleido 80 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 110,3 mlrd. dolerių iš visų Europos šalių kartu sudėjus.
Tačiau J.Colby'is teigė, kad amerikiečiai pavargo klausytis britų politikų reikalavimų dėl Ukrainos, taip pat ir dėl naujausios finansavimo sąskaitos, kuri vadinama „papildymu“.
„Man daug labiau patiktų, jei Jungtinės Valstijos gynybos požiūriu bendrautų su praktiška, griežta, realistiška, rimta, į Europą orientuota Jungtine Karalyste, o ne su ta, kuri kišasi į diskusijas dėl papildymo, spaudžia mus duoti „Storm Shadow“ [raketas], o paskui skiria tik 3 mlrd. svarų sterlingų (3,84 mlrd. dolerių) per metus“, – sakė jis.
„Iš esmės tai yra čekių, kuriuos amerikiečiai turi išgryninti, išrašymas“, – pridūrė J.Colby'is.
K.Starmeris yra sakęs, kad bendradarbiaus su bet kuria JAV administracija, įskaitant tą, kuriai vadovautų D.Trumpas, nors yra prasitaręs, kad tikisi, jog lapkričio mėn. rinkimus laimės J.Bidenas.
Parengta pagal „Politico“ ir „The Telegraph“ inf.
