Apie tai rašo „The New York Times“, remdamasis pareigūnais. Tai esą bus ilgalaikis Aljanso įsipareigojimas užtikrinti šalies saugumą. Susitarimas bus vadinamas „tiltu“ į galimą Kijevo narystę Aljanse.
„Tiltas“ į narystę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karštai tikėjosi, kad NATO liepos 9–11 d. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime pasiūlys jo šaliai derybas dėl narystės. Vietoj to Aljansas paskelbs, kad sutiko įsteigti misiją Vokietijoje, kuri koordinuos visų rūšių ilgalaikę pagalbą Ukrainai, sakė JAV ir NATO pareigūnai. Šis žingsnis turėtų būti svarus signalas apie sąjungininkų įsipareigojimą tiek Kijevui, tiek aiški žinutė Maskvai, kuri tikisi, kad Vakarai pavargs remti Kijevą.
Kadangi misija bus vykdoma globojant NATO, planuojama, kad ji bus pradėta ir tęsiama net ir tuo atveju, jei lapkritį JAV prezidento rinkimus laimės Donaldas Trumpas.
J.Bideno administracija ir NATO pareigūnai šią idėją iškėlė kaip būdą aukščiausiojo lygio susitikime Kijevui duoti ką nors rimto, net jei dabar ne laikas kalbėti apie Ukrainos prisijungimą prie aljanso.
Svarbu ne tik tai, kad šalyje tebevyksta karas, dėl kurio NATO galėtų tapti aktyvia kovų dalyve. Prezidentas J.Bidenas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad Ukraina turi imtis svarbių reformų, kad sumažintų korupciją ir pagerintų demokratiją bei teisinę valstybę.
„The New York Times“ pažymi, kad naujoji misija ir jos įsipareigojimai greičiausiai tenkina V.Zelenskį. Mat prieš metus Vilniuje jis aiškiai išreiškė nepasitenkinimą, kai Ukrainai nebuvo pasiūlytas aiškus derybų dėl narystės grafikas.
Naujoji misija sujungs dabartinę „pajėgumų koaliciją“ šalių, kurios teikia Ukrainai įvairią karinę pagalbą, pavyzdžiui, oro gynybą, artileriją, naikintuvus F-16, ginklus ir mokymus.
Ji taip pat koordinuos Ukrainos karinio personalo mokymą sąjungininkų šalyse ir ilgalaikius dvišalius saugumo susitarimus, kuriuos įvairios šalys yra pasirašiusios su Ukraina, teigia JAV ir NATO šaltiniai.
NSATU misija
Visos NATO šalys remia misijos sukūrimą, teigė pareigūnai. Apie tai esą bus paskelbta aukščiausiojo lygio susitikime.
Anksčiau pagalbą Ukrainai daugiausia teikė kiekviena šalis atskirai. Pareigūnai, informuoti apie šį planą, sakė, kad pagrindinių paramos ir mokymo sričių sutelkimas po viena vadovybe turėtų supaprastinti srautus ir padaryti juos nuoseklesnius.
Misija, pavadinta NATO saugumo ir mokymo pagalba Ukrainai (NATO Security and Training Assistance for Ukraine, NSATU), sieks sumažinti dubliavimąsi ir komplikacijas, susijusias su Ukrainai siunčiama skirtingų rūšių ginkluote.
Pasak JAV ir NATO pareigūnų, vienas iš pavyzdžių yra neseniai Prancūzijos pateiktas pasiūlymas padovanoti nenurodytą skaičių naikintuvų „Mirage“. Tai toks pat sudėtingas orlaivis kaip ir F-16. Jam reikia kitokių mokymų, dalių ir priežiūros, o tai gali pakenkti Ukrainos pajėgumams.
Misija bus dislokuota JAV kariniame objekte Vysbadene, Vokietijoje, jai vadovaus generolas – greičiausiai amerikietis – kuris bus tiesiogiai pavaldus aukščiausiam NATO ir JAV generolui Europoje Christopheriui Cavoli.
Pavaldumas generolui C.Cavoli apsaugotų misiją nuo bet kokių politinių pokyčių Vašingtone, sakė buvęs JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis, kuris buvo informuotas apie šį planą.
Į naująją misiją taip pat bus įtraukta Vysbadene dislokuota JAV komanda, kuri rūpinsis ginklų siuntimu ir personalo mokymu. Ji dirbs lygiagrečiai su JAV vadovaujama Ukrainos gynybos kontaktine grupe, kuri koordinuoja ginklų perdavimą Ukrainai ne tik iš 32 NATO narių, bet ir iš maždaug 50 šalių. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas, kuris sukūrė kontaktinę grupę, primygtinai reikalavo, kad jai kol kas pirmininkautų JAV.
Grupė nebus oficialiai vadinama „misija“ dėl Vokietijos, kuri norėjo išvengti užuominos, kad ji ir NATO kariauja su Rusija, prieštaravimų, sakė I.Daalderis.
„Tai bandymas apsiginti nuo D.Trumpo ir sąmoningas bandymas suartinti Ukrainą ir NATO, kad būtų galima paremti Ukrainą šiandien, taip pat ir ateityje“, – sakė I.Daalderis.
J.Bideno administracija viešai nekomentavo šio plano detalių. Tačiau JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas parodys, jog sąjungininkės imasi „konkrečių veiksmų“, siekdamos suartinti Ukrainą ir suteikti jai „tiltą į galimą narystę“.
Po birželio 14 d. įvykusio Aljanso gynybos ministrų susitikimo kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apie naujos misijos planą kalbėjo miglotai.
Naująją misiją jis pavadino „svarbiausiu aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatu“ ir dar vienu žingsniu „Ukrainos kelyje į narystę NATO“. Jis pabrėžė, kad „šios pastangos nepaverčia NATO konflikto šalimi, tačiau jos sustiprins mūsų paramą Ukrainai ginant jos teisę į savigyną“.
NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Vašingtone
Jau liepos 9–11 d. Vašingtone vyks jubiliejinis 75-asis NATO šalių narių vadovų susitikimas, į kurį generalinis sekretorius J.Stoltenbergas pakvietė Ukrainos prezidentą V.Zelenskį.
Ukraina ir jos šalininkai spaudžia Baltuosius rūmus sustiprinti šalies įsipareigojimą prisijungti prie aljanso, o britų dienraštis „The Guardian“ pažymėjo, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO būtų klaida ir Kijevui, ir NATO , nes apsunkintų bet kokius bandymus derėtis dėl karo veiksmų nutraukimo.
Anksčiau UNIAN taip pat rašė, kad tarp Didžiosios Britanijos ir JAV kilo konfliktas dėl Ukrainos stojimo į NATO. Šalys šiuo klausimu laikosi priešingų pozicijų.
Parengta pagal „The New York Times“ ir UNIAN inf.
