Vos daugiau nei prieš trejus metus Asmos (vardas pakeistas) ateitis buvo perspektyvi. Būdama 15 metų, ji mokėsi vidurinėje mokykloje. Po to laukė galimybė studijuoti universitete, o vėliau – žengti į likusį gyvenimą.
Kaip ir daugelis Afganistano mergaičių, ji suprato, kad išsilavinimas yra jos kelias iš izoliacijos ir represijų, kurios ankstesnio Talibano režimo laikais varžė jos motinos ir močiutės gyvenimą. Ji priklausė naujai afganų moterų kartai, turinčiai galimybę kurti nepriklausomą ir ekonomiškai savarankišką gyvenimą.
2021 m. gegužę, likus keliems mėnesiams iki Talibano kovotojų atėjimo į valdžią, Asma buvo klasėje, kai prie jos vidurinės mokyklos ėmė sproginėti bombos. Pabudusi ligoninėje ji sužinojo, kad žuvo 85 žmonės, daugiausia kitos moksleivės. Jai pradedant sveikti valdžią perėmė Talibanas, taigi jos galimybės grįžti į mokyklą žlugo.
„Praėjo jau tūkstantis dienų, tačiau tai, kas vyksta su paauglėmis mergaitėmis Afganistane, neturi pabaigos, – kalbėjo Heather Barr iš „Human Rights Watch“. – Talibanas ne sustabdė visų šių mergaičių svajones, o jas sunaikino.“
Asmos likimas buvo nuspėjamas, nes ji negalėjo lankyti mokyklos. Ji buvo priversta anksti ištekėti už nepažįstamo vyro ir iškeisti keturias tėvo namų sienas į naujojo vyro šeimos sienas.
Mergina pasakojo, kad maldavo tėvų neversti jos tuoktis. „Kai papasakojau jiems apie savo studijas ir svajones, jie nusijuokė ir pasakė: „Atėjus Talibanui, mergaitėms niekada nebus leista mokytis. Geriau tęsti gyvenimą ir ištekėti“, – prisiminė Asma.
„(Po vestuvių) vyro šeima man pasakė: „Mes tave nusipirkome ir už tave sumokėjome, negavome tavęs nemokamai. Taigi tu turėtum būti namie ir dirbti mums“, – tokio pareiškimo sulaukė Asma.
Dabar Asmai 18 metų ir ji yra nėščia. „Kai sužinojau, kad mano kūdikis bus mergaitė, pasaulis prieš akis aptemo, nes būti mergaite čia, Afganistane, neverta, – kalbėjo ji. – Ji niekada nepasieks jokių savo svajonių. Norėčiau, kad man gimtų berniukas.“
Mažėjant jų statusui visuomenėje ir nesant valdžios institucijų apsaugos, paauglės mergaitės, ypač tos, kurios priverstos anksti ištekėti, susiduria su smurtu šeimoje ir valdžios institucijų smurtu už jos ribų, teigia žmogaus teisių grupės.
Benafašai (vardas pakeistas) buvo 13 metų, kai valdžią paėmė Talibanas ir jos šeima nusprendė, kad jeigu ji negali eiti į mokyklą, turi ištekėti. Jos sesuo Qudsia (vardas pakeistas) pasakojo, kad Benafaša buvo išsiųsta gyventi pas savo sužadėtinį, kuris iš karto ėmė smurtauti bei išnaudoti dabar jau 16-metę mergaitę.
Qudsia pasakojo, kad Benafaša, apimta nevilties ir baimės, kreipėsi į Talibano teismus, prašydama leisti jai skirtis. Vietoje to – ji buvo pasiųsta į kalėjimą.
„Turėjome nuotraukų, kuriose buvo matyti, kaip jis smurtavo prieš mano seserį, taip pat tekstinių žinučių ir balso įrašų, kuriuose buvo matyti, kaip jis ją įžeidinėjo ir mušė“, – atviravo Qudsia.
„Teisėjas stojo vyro pusėn ir pasakė, kad moterys visada ieško mažų pretekstų skirtis. Jai buvo pasakyta, kad kol ji atsisakys gyventi su sužadėtiniu, ji liks kalėjime“, – pasakojo Benafašos sesuo.
Socialinės ir intelektualinė izoliacija bei namų vergija daugelį paauglių merginų stumia į gilią neviltį.
Praėjusių metų gruodį Jungtinių Tautų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 76 proc. apklaustų moterų ir mergaičių savo psichinę sveikatą įvertino kaip „blogą“ arba „labai blogą“, nurodydamos, kad dėl patirtos traumos jas kamuoja nemiga, depresija, nerimas, apetito praradimas ir galvos skausmai.
Beveik penktadalis mergaičių ir moterų taip pat teigė, kad per pastaruosius tris mėnesius nebuvo susitikusios su kita moterimi, kuri būtų ne iš giminės rato.
Kita Afganistano skaitmeninės platformos „Bishnaw“ atlikta apklausa parodė, kad 8 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų pažinojo bent vieną moterį ar merginą, kuri nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. bandė žudytis.
Marzia (vardas pakeistas), penkiolikmetės Arzos (vardas pakeistas) motina, pasakojo, kad jos dukra tapo vis labiau užsidariusi ir apimta depresijos, nes negalėjo grįžti į mokyklą. „Ji mažiau kalba ir didžiąją laiko dalį miega“, – kalbėjo ji.
„Žinau, kad priežastis – mokyklos uždarymas, bet mes nieko negalime padaryti, – apgailestavo ji. – Visada svajojau, kad mano dukra mokysis ir taps gydytoja, kad galėtų atsistoti ant kojų“.
„Talibanas atėmė „mergaičių socialinius tinklus, jų draugus, išorinį pasaulį“, – pabrėžė H. Barr. – Jos negali eiti į mokyklą, nacionalinius parkus, grožio salonus, sporto salę ar, vis dažniau, apskritai išeiti iš namų nebijodamos bauginimų. Iš jų atimama viskas, kas daro jas žmonėmis.“
„Tai grėsmė visų pasaulio moterų ir mergaičių teisėms, nes jei Talibanas gali tai daryti nenubaustas, kas bus kitas?“, – pabrėžė ji teigdama, kad tarptautinė bendruomenė negali toliau ignoruoti to, kas Afganistane vyksta su paauglėmis mergaitėmis.
Praėjusį mėnesį JT specialiojo pranešėjo Afganistanui ataskaitoje buvo įvertinta sunki mergaičių ir moterų padėtis Afganistane.
„Daugelis (mergaičių, kurioms dabar neleidžiama įgyti vidurinio išsilavinimo) patiria psichologinę kančią, įskaitant mintis apie savižudybę ir savižudiškus veiksmus. Dėl to, kad neleidžiama įgyti vienodo išsilavinimo, iš kartos į kartą prarandamos galios, o tai vis labiau įtvirtina žemą Afganistano moterų ir mergaičių socialinį ir ekonominį statusą ir jų valstybės primestą priklausomybę nuo vyrų“, – teigiama ataskaitoje.
Šešiolikmetės motina Fariah (vardas pakeistas) iš Kabulo pasakojo, kad jos dukra atsisako prarasti viltį, kad jos gyvenimas ne visada bus toks, koks buvo pastaruosius trejus metus, tačiau ji yra arti nevilties.
„Tai tragedija, kurios negaliu išreikšti žodžiais, ne tik dėl jos, bet ir dėl Afganistano bei viso pasaulio“, – kalbėjo ji.
„Mano dukra yra viena protingiausių savo kartos atstovių, ir tai sakau ne tik kaip jos motina. Iš arti mačiau jos stiprius lyderystės įgūdžius, jos ambicijas ir ryžtą jų siekti. Kartais dukra man sako mananti, jog per stebuklą vėl pradės lankyti mokyklą. Nenoriu užgniaužti jos optimistinės dvasios ir sakau jai: „taip, tai įmanoma“, bet giliai širdyje žinau, kad tai melas. Šį režimą patyriau prieš 25 metus, ir jie nepasikeitė. Neturiu jokios vilties dėl mūsų ateities. Niekas neateina mums padėti.“, – atviravo moteris.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
