„Džihadistų išpuolių pavojus didesnis nei buvo ilgą laiką anksčiau“, – agentūrai dpa sakė vidaus žvalgybos tarnybos vadovas Thomas Haldenwangas.
Jo teigimu, išpuolių pavojus padidėjo dėl kelių veiksnių. Jis pabrėžė radikalizuotų asmenų keliamą grėsmę.
Be to, jis paminėjo islamistinio Talibano įsiviešpatavimo Afganistane įtaką, taip pat „Islamo valstybės“ atšakos „Islamo valstybės Khorasano provincija“ (ISKP) stiprėjimą Pakistane ir Afganistane.
Korano deginimą Skandinavijoje ir Izraelio karinę operaciją prieš „Hamas“ Gazos Ruože Th. Haldenvangas taip pat įvardijo kaip prisidėjusius prie „radikalizacijos spiralės“.
„Padėtis Artimuosiuose Rytuose po „Hamas“ teroristinio išpuolio neabejotinai prisideda prie padidėjusios islamistinio terorizmo keliamos grėsmės, – sakė jis. – Vokietija yra labiau džihadistų dėmesio centre nei kitos Europos šalys, nes kartu su JAV mūsų šalis laikoma viena svarbiausių Izraelio rėmėjų.“
Gegužės mėnesį 25 metų afganistanietis per antiislamiško judėjimo „Pax Europa“ organizuotą mitingą pietvakarių Vokietijos Manheimo miestepeiliu sužalojo penkis žmones, taip pat ir policijos pareigūną, šis vėliau dėl sužeidimų mirė. Tyrėjai įtaria, kad išpuolio motyvas gali būti susijęs su islamo ekstremizmu.
„Saugumo situacija yra labai įtempta“, – sakė Th. Haldenvangas, pridurdamas, kad jo agentūra niekada nenuvertino islamo terorizmo grėsmės.
Pasak jo, šiuo metu Vokietija susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais: islamistinio terorizmo grėsme, dešiniojo ekstremizmo, keliančio socialinę įtampą, augimu ir užsienio valstybių įtaka bei šnipinėjimo veikla.
Be to, jis pridūrė, kad auga vis labiau smurtinio kairiojo ekstremizmo grėsmė.
