„Rusija žudo ukrainiečius, nes tiesiog nori nušluoti Ukrainos valstybingumą ir ukrainiečių tautą nuo žemės paviršiaus, ar teisinga tokį troškimą vadinti „Ukrainos krize“? – klausė jis.
Diplomatas pažymėjo, kad Ukrainos žmonės, aplinka ir infrastruktūra „labiausiai kenčia nuo šio agresyvaus karo“, kuris buvo „Rusijos krizės“ pasekmė.
„Tuo pačiu metu jau daugiau nei dvejus metus šiame kambaryje ir toliau girdime: „Ukrainos krizė“, „Ukrainos krizė“... – užuot kalbėję apie tarptautinį ginkluotą konfliktą“, – pažymėjo S. Kyslyca.
Pasak jo, tarptautinė humanitarinė teisė išskiria du ginkluotų konfliktų tipus: tarptautinius (tarp dviejų ar daugiau valstybių) ir netarptautinius (tarp vyriausybės pajėgų ir nevyriausybinių ginkluotų grupuočių arba tik tarp tokių grupuočių).
„Užteks eufemizmų, kurie tik slepia agresoriaus atsakomybę! – kalbėjo Ukrainos atstovas.
Diplomatas pabrėžė, kad Saugumo Taryba yra pagrindinė JT tarpvyriausybinė institucija, įgaliota palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą.
„Tai nėra ekspertų, žurnalistų ar plačiosios visuomenės seminaras, kuriame jie varžosi dėl naujų žodžių“, – pabrėžė jis ir paragino vartoti tinkamą kalbą kalbant apie Rusijos pradėtą tarptautinį ginkluotą konfliktą.
S. Kyslyca pabrėžė, kad agresija įvyko dėl to, kad teritorija, žinoma kaip Rusija, kenčia nuo nuolatinės krizės.
„Demokratijos krizė, teisinės valstybės krizė, pagarbos savo piliečiams ir kitoms valstybėms, ypač kaimynėms, krizė“, – pažymėjo diplomatas.
Šalių, kurios vartoja tokius žodžius, Ukrainos atstovas neįvardijo, tačiau Saugumo Tarybos posėdžiuose iš Rusijos Federacijos ir Kinijos atstovų galima išgirsti formuluotę „Ukrainos krizė“.
Parengta pagal „Unian“ inf.
