Pagal šiuo metu rengiamus planus amerikiečių kariai išsilaipins viename iš penkių uostų, praneša laikraštis, remdamasis šaltiniais.
Tada jie bus siunčiami iš anksto suplanuotais logistikos maršrutais, kad atremtų galimą Maskvos puolimą.
Šie „sausumos koridoriai“ atsirado NATO aljanso aukščiausiems vadovams perspėjant, kad Vakarų šalių vyriausybės turi ruoštis konfliktui su Rusija per ateinančius du dešimtmečius.
„Sausumos koridoriai“ amerikiečiams
Logistikos maršrutai tapo svarbiausiu prioritetu po to, kai pernai Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai susitarė, kad 300 tūkst. karių turi būti parengties režime, kad galėtų ginti aljansą.
Dabartiniuose planuose numatyta, kad amerikiečių kariai prieš tai turėtų išsilaipinti Nyderlandų uostuose, o paskui keliauti traukiniais per Vokietiją į Lenkiją. Rusijos invazijos į NATO atveju JAV kariai atvyktų į Roterdamo uostą ir tada būtų siunčiami į rytus.
Tačiau NATO sutinka išplėsti maršrutus iki kitų uostų, kad Rusija negalėtų nutraukti sausumos ryšių linijų.
„Ukraina labai kenčia nuo šių Rusijos tolimojo nuotolio raketų atakų prieš logistikos sistemas, – leidiniui sakė generolas leitenantas Aleksandras Solfrankas, NATO pagrindinio logistikos direktorato JSEC (Jungtinės paramos ir įgalinimo vadavietės) vadovas.
Jei iš Nyderlandų atvykstančios NATO pajėgos nukentės nuo Rusijos bombardavimo arba Maskvos pajėgos sunaikins Šiaurės Europos uostus, Aljansas planuoja sutelkti dėmesį į Italijos, Graikijos ir Turkijos uostus.
Iš Italijos uostų JAV pajėgos gali vykti sausuma per Slovėniją, Kroatiją ir Vengriją, kuri turi bendrą sieną su Ukraina.
Panašūs planai yra ir dėl pajėgų gabenimo iš Turkijos bei Graikijos uostų per Bulgariją ir Rumuniją, kad jos pasiektų rytinį Aljanso flangą.
Taip pat rengiami planai gabenti karius per Balkanų uostus, taip pat per Norvegiją, Švediją ir Suomiją.
Šiuose koridoriuose kariuomenės nebus ribojamos vietinių taisyklių ir galės laisvai gabenti krovinius be įprastų apribojimų.
NATO tikrina grėsmę logistikai
Pastaruosius penkerius metus JSEC atliko auditą, siekdama nustatyti įvairius maršrutus, kuriais galėtų būti gabenami kariai kovai su Rusijos invazija. Šiaurės Europos uostai, pavyzdžiui, Nyderlandų, Vokietijos ir Baltijos šalių, laikomi ypač pažeidžiamais dėl Rusijos raketų atakų.
„Viskas sukurta taip, kad būtų užtikrintas būtinas stabilumas – patikimumas ir rezervai“, – sakė A.Solfrankas.
Po perspėjimų, kad NATO turi tik 5 proc. oro erdvės gynybos, kurios reikia rytiniam flangui apsaugoti, JSEC vadas susirūpinęs dėl pajėgumų „žemė-oras“, skirtų apsaugoti svarbiausius logistikos centrus.
„Vertindami Rusijos karą Ukrainoje, pastebėjome, kad Rusija atakavo Ukrainos logistikos bazes. Tai leidžia daryti išvadą, kad didžiulės logistikos bazės konfliktinėje situacijoje pirmiausia bus puolamos ir naikinamos.
Kalbant apie priešlėktuvinę gynybą... Jos visada nepakanka. Neįsivaizduoju situacijos, kai oro gynyba būtų pakankama. Tai geras karinio principo taikymo pavyzdys: „Jei nori būti stiprus visur, nesi stiprus niekur“, – pažymėjo A.Solfrankas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos ir NATO karas yra įmanomas. Jis yra ne kartą sakęs, kad šis scenarijus taps realybe, jei Ukraina nesipriešins.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley mano, kad sekinimo kare Rusija nesugebės išsilaikyti ilgiau nei Ukraina.
Parengta pagal „The Telegraph“ ir UNIAN inf.
