Ukrainiečių įgulos, dirbančios su JAV tiekiamais „Abrams“ tankais, CNN papasakojo apie daugybę šių šarvuočių trūkumų ir defektų, kurie verčia abejoti jų naudingumu nuolat besikeičiančiose karo fronto linijose.
JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie šių tankų tiekimą kaip Jungtinių Valstijų „ilgalaikio ir nepertraukiamo įsipareigojimo Ukrainai“ įrodymą.
CNN žurnalistai pirmieji Ukrainoje pamatė „M1 Abrams“ – jie buvo dislokuoti šalies rytuose esančioje vietovėje, kur žurnalistai pamatė maždaug šešis tankus, pasislėpusius tarp augalų lapų.
Bepiločių orlaivių atakos
Vokietijoje apmokyti tankų ekipažai teigė, kad transporto priemonėms – pagrindiniam JAV kariuomenės 10 mln. dolerių vertės koviniam tankui, naudotam Irake prieš Sadamo Huseino pajėgas ir sukilėlius – trūksta šarvų, galinčių sustabdyti šiuolaikinius ginklus.
„Tanko šarvų šiuo metu nepakanka, – tvirtino vienas įgulos narys, vadinamas šaukiniu Džokeris – Esami šarvai neapsaugo įgulos. Tikrai, šiandien tai yra bepiločių lėktuvų karas. Todėl dabar, kai tankas išvažiuoja, jie visada bando pataikyti į juos“.
Jo kolega, vardu Dnipro, pridūrė, kad jie yra „taikinys numeris vienas“, tuo tarpu „be technikos apsaugos įgula mūšio lauke neišgyvena“.
Įgula parodė CNN savo bandymus pritvirtinti aktyviąją apsaugą prie vieno apgadinto tanko. Jie naudojo plastikinės sprogstamosios medžiagos plokšteles, kurios, pataikiusios į sviedinį, detonuoja ir sukuria apsauginį priešlėktuvinį sprogimą.
Pasak 47-osios mechanizuotosios brigados pareigūnų, kurioje yra dislokuoti visi 31 Ukrainoje esantys JAV suteikti tankai, visi „Abrams“ vykdo kovines misijas fronto linijoje šalies rytuose.
Ukrainos prašymas dėl sunkiųjų tankų „Abrams“ 2023 m. pradžioje sukėlė nemažai diskusijų, nes amerikiečių transporto priemonės tiekimo grandinė yra sudėtinga – kai kurios tanko versijos netgi varomos reaktyviniais degalais.
Balandžio mėnesį Pentagono pareigūnai teigė, kad „Abrams“ buvo atitraukti nuo fronto linijos dėl Rusijos atakos bepiločiais lėktuvais grėsmės, nors 47-asis dalinys teigė, kad kai kurie iš jų vis dar veikia, nepaisant išryškėjusių trūkumų.
Didelėje Ukrainos fronto dalyje dabar dominuoja savadarbiai atakos dronai – maži ir tikslūs prietaisai, kurie gali užklupti pėstininkus ir net padaryti didelę žalą tankams.
Šių vadinamųjų pirmojo asmens matymo (FPV) dronų, kuriuos valdo kariai, dėvintys žaidimų akinius, atsiradimas pakeitė karo pobūdį, apribojo judėjimą ir suteikė naują pažeidžiamumo elementą šarvuotosioms transporto priemonėms.
NATO kariai taip nekovotų
CNN aplankyta ukrainiečių įgula suprato apie „Abrams“ ribotumą per įnirtingus mūšius aplink Avdijivkos miestą, kurį Rusija galutinai užėmė vasario mėn. Tanko vairuotojas neteko kojos, kai buvo pramuštas šarvas. Tačiau tankams trukdo ne tik naujovės – atrodo, kad jie turi ir techninių problemų.
Vienas iš jų, stovintis po medžiu, CNN vizito metu buvo beveik nejudrus dėl variklio gedimo, nors, pasak įgulos, transporto priemonė buvo ką tik atgabenta iš Lenkijos. Jie taip pat skundžiasi, kad lyjant lietui ar esant rūkui kondensatas gali iškepti transporto priemonėje esančią elektroniką.
Kaip ir kitur Ukrainos fronte, problema yra ir šaudmenys. Ukrainiečiai teigia, kad turima amunicija netinka tokiai kovai, kurioje jie dalyvauja.
„Tai, ką turime, labiau skirta tiesioginėms kovoms su tankais, o tai vyksta labai retai, – CNN sakė ukrainiečių karys. – Daug dažniau dirbame kaip artilerija. Reikia išardyti medžių liniją ar pastatą. Buvo atvejis, kai į namą paleidome 17 šovinių, o jis vis dar stovėjo.“
Iš prastų tanko savybių šaipėsi Rusijos analitikai, pavadinę juos „tuščiomis skardinėmis“. Vieną modelį Rusijos pajėgos buvo perėmusios ir apgadintą demonstravo Raudonojoje aikštėje.
Ukrainos įgula išreiškė nusivylimą, kad tankai buvo pagaminti NATO kariavimo stiliui, kai oro pajėgos ir artilerija paruošia mūšio lauką prieš tankams ir pėstininkams žengiant į priekį. Kijevas jau seniai apgailestauja, kad jam trūksta artilerijos ir oro pajėgų.
„Jie niekada to nedarytų“, – pasakojo ukrainiečių karys Džokeris, kalbėdamas apie NATO karius, kurie, jo nuomone, nesiimtų tokių pat žygių be oro paramos.
„Iškvieskite aviaciją, iškvieskite artileriją, – imituodamas NATO kareivį anglų kalba sakė ukrainiečių karys. – Mes neturime aviacijos ir artilerijos. Turime tik tankus. Ir tai yra problema.“
„Mes prarandame laiką“
Paklaustas apie „Abrams“ tankų naudingumą Ukrainos gynybos ministerijos atstovas CNN sakė, kad „Ukraina dabar išbando ir tobulina įrangą, kuri iš pradžių nebuvo parengta mūsų karui“.
„Prašome visų šalių paremti mus bet kokio techninio pajėgumo įranga. Visą ją atitinkamai panaudosime“, – pridūrė atstovas spaudai.
J. Bidenas sprendimą tiekti „Abrams“ priėmė po to, kai Europos sąjungininkai pažadėjo 2023 m. pradžioje atsiųsti savo kovinius tankus prieš nepavykusį Ukrainos vasaros kontrpuolimą praėjusiais metais.
Tuo tarpu artimiausiais mėnesiais į Ukrainą gali atvykti F-16 lėktuvai. Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis pirmadienį sakė, kad pasirašė pirminius dokumentus, leidžiančius Prancūzijai siųsti į šalį karinius instruktorius, kad būtų galima išspręsti skubią darbo jėgos problemą fronte.
Prancūzijos gynybos ministerija atsisakė patvirtinti šį planą, tačiau teigė, kad jis ir kitos idėjos buvo svarstomos jau seniai. Šis žingsnis reikštų, kad Vakarų dalyvavimas šiame jau trečius metus vykstančiame kare gerokai padidėtų.
Vėliau Ukrainos gynybos ministerija, atrodo, sutramdė šiuos lūkesčius, pareiškime CNN teigdama, kad ji „pradėjo vidaus dokumentų tvarkymą, kad galėtų judėti į priekį, kai bus priimtas sprendimas“.
„Abrams“ įgulai kiekvienas įrangos ar pagalbos vėlavimas kainuoja draugų gyvybes.
„Turiu tik vieną klausimą, – sakė Džokeris apie JAV pagalbą. – Kodėl tai užtrunka taip ilgai ir ateina iš dalies? Mes prarandame laiką. Mums tai – mirtis.“
Paruošta pagal CNN inf.
