I. Alijevo optimizmas dėl galimo susitarimo tarp užkietėjusių priešininkių atsirado po to, kai buvo pasiekta didelė pažanga delimituojant sieną, nors šis procesas sukėlė protestus Armėnijoje, kuri vis dar jaučiasi nuskriausta po to, kai praėjusį rudenį Baku per žaibišką operaciją perėmė Kalnų Karabacho kontrolę.
Antradienį abiejų šalių komandos pradėjo fizinį patikrinimą pasienio ruože, kurį abi šalys susitarė paženklinti remdamosi sovietinių laikų žemėlapiais.
„Esame arti kaip niekada anksčiau“, – antradienį sakė I. Alijevas, kalbėdamas apie sunkiai pasiekiamą taikos susitarimą.
„Dabar turime bendrą supratimą, kaip turėtų atrodyti taikos susitarimas. Mums reikia tik aptarti detales, – sakė jis per televizijos transliuotą susitikimą su politikos analitikais Baku. – Abiem pusėms reikia laiko... Abi pusės turi politinės valios tai padaryti.“
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas praėjusį mėnesį sutiko su Baku reikalavimu grąžinti keturis pasienio kaimus, kurie priklausė Azerbaidžanui, kai abi šalys buvo Sovietų Sąjungos respublikos.
N. Pašinianas pabrėžė, kad būtina išspręsti ginčą dėl sienos, „kad būtų išvengta naujo karo“.
Šeštadienį jis sakė, kad nuo 1992 metų šioje teritorijoje dislokuoti Rusijos pasieniečiai bus pakeisti.
„Rusijos pasieniečiai pasitrauks iš šios teritorijos, o Armėnijos ir Azerbaidžano pasieniečiai bendradarbiaus saugodami valstybės sieną patys“, – sakė jis.
Jo teigimu, sienos nustatymas yra „reikšmingas pokytis“, kuris reikš, kad abi šalys „dabar turi sieną, o ne kontaktinę liniją, ir tai yra taikos ženklas“.
