Pastaraisiais metais vis pavojingesniu tampančio pasaulio gyventojų sąmonėje vis labiau įsitvirtina mintys apie košmarišką Trečiojo pasaulinio karo scenarijų.
Šių metų pradžioje Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas perspėjo, kad per ateinančius penkerius metus pasaulį gali apimti karai, kuriuose dalyvaus Kinija, Rusija, Šiaurės Korėja ir Iranas, ir teigė, kad „iš pokario pasaulio pereiname į prieškarinį“.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje pasibaigus Šaltajam karui jaučiamą palengvėjimą pakeitė didėjantis nerimas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, be to, pasipiktinimą kelia humanitarinė katastrofa Gazoje.
„Sky News“ kalbėjosi su ekspertais apie tai, kiek tikėtina, kad artimiausiu metu prasidės Trečiasis pasaulinis karas ir ar tikrai gyvename „prieškariniame pasaulyje“.
H. Lovattas: „Tarptautinė tvarka trūkinėja“
Europos tarptautinių santykių tarybos analitinio centro vyresnysis politikos tyrėjas Hugh Lovattas mano, kad „džiuginanti žinia yra ta, mes nejudame link Trečiojo pasaulinio karo“.
Pasak H.Lovatto, įvairiose vietose vykstantys konfliktai – Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – yra „atskiri ir tarpusavyje nesusiję“.
„Gazos karas tęsiasi jau šešis mėnesius ir skatina regioninę eskalaciją – Irano atsakomieji veiksmai prieš Izraelį yra tik naujausias to pavyzdys“, – visgi pastebi jis.
Tarptautinei bendruomenei turi įtakos, pavyzdžiui, hučių išpuoliai prieš Raudonosios jūros laivybą ir jų poveikis pasaulinei prekybai.
Pasak jo, yra rizika, kad britų kariai bus įtraukti į konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
„Šią riziką turime vertinti tam tikrame kontekste, t. y. kad ji daro poveikį Jungtinei Karalystei, tačiau tai nėra egzistencinė rizika. Tai taip pat vyksta tuo metu, kai tarptautinė tvarka trūkinėja, patiria didelę įtampą. Dėl to turėtume būti labai susirūpinę“, – perspėjo H.Lovattas.
„Dabar tikimybė didžiausia nuo paskutinio pasaulinio karo pabaigos“
„Sky News“ saugumo ir gynybos redaktorė Deborah Haynes teigia, kad, atsižvelgiant į tai, kokio masto neramumai drebina kai kurias pasaulio dalis, ypač Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, jau dabar egzistuoja kibirkšties, kuri įžiebtų Trečiąjį pasaulinį karą, tikimybė.
Tai nereiškia, kad pasaulinė konfrontacija yra neišvengiama, tačiau dabar ji yra labiau tikėtina nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Irano sprendimas surengti precedento neturintį raketų ir bepiločių lėktuvų antskrydį prieš Izraelį tik dar labiau padidino pavojų.
Izraelis pažadėjo atsakyti, nors jo sąjungininkai, įskaitant Jungtinę Karalystę ir JAV, ragina laikytis santūrumo, ypač dėl to, kad jie padėjo užtikrinti, jog didžioji dauguma atskriejusių objektų būtų numušti iš dangaus, kol dar nespėjo padaryti žalos žemėje.
Jei Izraelis nuspręstų imtis atsakomųjų veiksmų, krizę dar būtų galima suvaldyti, jei jo atsakomasis smūgis būtų ribotas, o bet koks tolesnis Irano atsakas, kurį sukeltų tokia ataka, taip pat būtų apribotas. Tačiau tai du dideli „jeigu“.
Be to, kiekvieną kartą, kai imamasi net ir ribotų karinių veiksmų, kyla rizika, kad gali įvykti klaida arba klaidingas apskaičiavimas, dėl kurio nekontroliuojamai gali kilti regioninis karas.
Tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, taip pat turi pasaulinį poveikį, ypač dėl to, kad Iraną remia Rusija ir jis palaiko glaudžius ryšius su Kinija, o stipriausios Izraelio sąjungininkės, vadovaujamos JAV, yra daugiausia Vakarų valstybės.
Tai reiškia, kad krizė supriešina autoritarines valstybes su demokratinėmis, kaip ir tuo pat metu vykstantis karas Europoje.
Nepaisant Vakarų paramos pažadų, Rusija pamažu įsitvirtina Ukrainoje. Vakarų sąjungininkai nesugeba tiekti Ukrainos kariuomenei reikalingų ginklų ir amunicijos, todėl ji beveik neišvengiamai atsitrauks, jei nepasikeis karinės jėgos santykis vietoje.
Vladimiro Putino sėkmė Ukrainoje gali padrąsinti Rusijos prezidentą, kurio šalyje vyksta „totalinis karas“, išbandyti NATO aljanso tvirtumą įsiveržiant į kurią nors valstybę narę.
Vėlgi tai sukeltų tiesioginį karą tarp autoritarinės Maskvos, ginkluojamos Irano, Šiaurės Korėjos, taip pat padedamos Kinijos, ir Vakarų NATO aljanso.
Įrodymas, kad karinė jėga pasirodė esanti veiksminga prieš Vakarų galybes, galėtų dar labiau sustiprinti Kinijos ryžtą vykdyti pažadą suvienyti Taivano salą su žemynine dalimi, net jei tai reikštų įsiveržimą.
Toks žingsnis taip pat galėtų įstumti Aziją į konfliktą, vėlgi pagal tą pačią autoritarinių valstybių ir demokratijų skiriamąją liniją, mano D.Haynes.
Dėmesio nukreipimas
Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitinio centro vyresnysis mokslo darbuotojas Edwardas R. Arnoldas įspėja, kad „žmonės iš tikrųjų turi suprasti, kas yra Šiaurės Atlanto sutartis, kuri yra NATO pagrindas“.
E.Arnoldas teigia, kad visuomenė, atrodo, tiki, jog NATO 5-asis straipsnis (principas, pagal kurį vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu) galioja automatiškai.
„Taip nėra ir tikrai neturi būti... eskalacija nėra automatinė, ir yra priemonių, kaip deeskaluoti situaciją“, – sako ekspertas.
Žvelgdamas į padėtį Ukrainoje, kur NATO teikia ginklus ir pagalbą, jis sako, kad padidėjo Vakarų ir Rusijos nesusikalbėjimo rizika.
„Manau, kad nesusipratimo, kai vienas laivas atsitiktinai apšaudo kitą, tikimybė padidėja. Turime būti tikrai pasirengę, ką tai reiškia“, – sako jis.
Jis taip pat teigia, kad tam tikra prasme platesnio konflikto su Rusija grėsmė šiuo metu mažėja. Kremliaus pajėgos pradeda daryti pažangą Ukrainoje, tačiau jų pajėgų kokybė gerokai suprastėjo, todėl jos negali kelti grėsmės NATO.
„Vladimiras Putinas gana atidžiai stebės, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose: kaip reaguoja kiekviena šalis ir kaip tik nukreipia dėmesį (nuo Ukrainos), – tęsė ekspertas. – Šiuo metu visa tai padeda V.Putinui, nes mes, būdami susitelkę į Artimuosius Rytus, nesame taip susitelkę, kaip buvome susitelkę į Ukrainą.“
Pagrindinis kelias į Trečiąjį pasaulinį karą išlieka tas pats
Europos reformų centro (Centre for European Reform) vyresnysis mokslo darbuotojas Luigis Scazzieris apie Trečiojo pasaulinio karo galimybę kalbėjo taip:
„Tai priklauso nuo to, kaip apibrėšite Trečiąjį pasaulinį karą. Galimas Irano ir Izraelio konfliktas gali peraugti į didelį karinį gaisrą Artimuosiuose Rytuose, turintį pasaulinių pasekmių. JAV beveik neabejotinai stotų Izraelio pusėn, o kitos Vakarų šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, gali pasielgti taip pat.
Tačiau jų dalyvavimas būtų ribotas, ir tai nebūtų Trečiasis pasaulinis karas, ypač dėl to, kad Rusija negali sau leisti remti Irano, o Kinija vargu ar tai padarys. Tokio konflikto poveikis Europai pirmiausia būtų ekonominis, nes dar labiau sutriktų energijos srautai ir prekyba.
Pagrindinis kelias į Trečiąjį pasaulinį karą tebėra tiesioginis Vakarų susidūrimas su Rusija. Toks scenarijus bus labiau tikėtinas, jei laimės Donaldas Trumpas ir pakenks NATO, sugundydamas Vladimirą Putiną pulti Baltijos šalis. Susidūrimas su Rusija taip pat būtų gana tikėtinas, jei Vakarų pajėgos įsitrauktų į paramą Ukrainai, atlikdamos kovinius vaidmenis fronte.“
Parengta pagal „Sky News“ inf.
