Prieš tai kovo pabaigoje įvyko karinės chuntos lyderio Abdourahamane'o Tchiani ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbis telefonu. Iki karinio perversmo pernai liepą Nigeris buvo paskutinis demokratiškas JAV, Prancūzijos ir kitų Europos šalių sąjungininkas kovoje su islamistinėmis kovotojų grupuotėmis Sahelio regione, ten džihadistai ir toliau didina savo įtaką.
Kovo mėnesį chunta nutraukė karinį bendradarbiavimą su JAV kovoje su terorizmu. Vokietijos ginkluotosios pajėgos Niamėjuje valdo oro bazę, bet jos ateitis vis dar neaiški.
Valstybinė televizija trečiadienį parodė vaizdus, kaip Niamėjaus oro uoste nusileidžia Rusijos lėktuvas „Iljušin-76“. „Esame čia, kad išmokytume Nigerio kariuomenę naudoti atgabentą karinę įrangą“, – prancūziškai su dideliu akcentu sakė karinę uniformą vilkėjęs kaukėtas baltaodis.
Liepos 26 d. kariškiams užgrobus valdžią, Nigeris pasuko kitu keliu ir siekia partnerių įvairovės, kad įtvirtintų savo suverenitetą pasaulio atžvilgiu, sakoma transliuotojo pranešime.
Per pokalbį telefonu V. Putinas ir A. Tchiani aptarė „visapusišką Nigerio ir Rusijos strateginį bendradarbiavimą, kad atremtų esamas grėsmes, ypač saugumo srityje“.
Nigeris, kaip ir jo kaimynės Malis ir Burkina Fasas, tolsta nuo Vakarų partnerių, ypač buvusios kolonijinės galios Prancūzijos, ir gręžiasi į Rusiją. Visas tris šalis po perversmų valdo kariškiai.
