Pasak „The Telegraph“, JAV to neleis, bijodamos, kad amerikietiški ginklai, kurie pataikys į taikinius Rusijoje, gali išprovokuoti konflikto eskalaciją. O dėl Kijevo apribojimų naudoti Vakarų ginklus Ukraina atsidūrė keblioje padėtyje.
„Nuo amerikietiškų bombų iki britų ir prancūzų sparnuotųjų raketų – Kijevo partneriai iš Vakarų teikia savo galingiausius ginklus su sąlyga, kad Ukraina juos naudos tik savo teritorijoje (įskaitant Krymą). Šis apribojimas yra klaida, kurią galima lengvai ištaisyti tiesiog pranešant Ukrainai, kad jis panaikintas. Nepaisant aklavietės Kongrese ir vėluojančios Europos amunicijos gamybos, Kijevo Vakarų sąjungininkai gali padėti Ukrainai akimirksniu – tiesiog pakeisdami šią politiką“, – teigiama straipsnyje.
Dėl dabartinių apribojimų Ukraina atsidūrė sudėtingoje padėtyje, nes raketos, kurios pataiko į taikius Ukrainos miestus, dažnai paleidžiamos virš Rusijos teritorijos iš lėktuvų, kylančių iš Rusijos teritorijoje esančių aerodromų. Tas pats pasakytina ir apie Rusijos atakos bepiločius orlaivius. Jie išvyksta iš bazių Rusijoje tik tam, kad atakuotų gyvenamuosius pastatus Ukrainoje.
„Apribojimas Ukrainai naudoti vakarietišką amuniciją visiškai neužkerta kelio smūgiams Rusijos viduje, tačiau skatina Kijevą naudoti daugiau netradicinių priemonių – dronus, aviacines bombas ir sabotažą. Ukraina taip pat naudoja ribotas senesnių ir ne tokių tikslių sovietinių raketų atsargas. Tačiau Kijevo atakuojamieji dronai juda lėčiau nei vakarietiškos raketos ir bombos, todėl jie gali būti labiau pažeidžiami Rusijos priešlėktuvinės gynybos. O kai perimtų bepiločių orlaivių nuolaužos nukrenta ant Rusijos miestų, tai pakursto V. Putino propagandos mašiną. Akivaizdu, kad tikslesni Vakarų ginklai sumažins šalutinę žalą Rusijoje ir civilių aukų skaičių“, – pažymima leidinyje.
Pažymima, kad Ukraina intensyviai dirba kurdama savo tolimojo nuotolio raketas. Tačiau reikia laiko, kad jos būtų paruoštos plačiai naudoti mūšio lauke. Tuo pat metu Vakarų ginkluotė įrodė savo efektyvumą per smūgius į Rusijos karines bazes okupuotoje Ukrainos teritorijoje – ten leidžiama naudoti tiek JAV tiekiamas ATACMS, tiek Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės sparnuotąsias raketas.
Šių ginklų smūgiai sunaikino Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą, pataikė į Rusijos povandeninį laivą ir sunaikino dešimtis Rusijos sraigtasparnių. Dėl to – Kremlius iš okupuotos Ukrainos dalies į bazes ir uostus Rusijoje atitraukė kelis savo vertingus karo laivus ir orlaivius.
„Apribojimas Kijevui naudotis vakarietiškais ginklais yra ypač vertinga dovana Maskvai, nes Rusija turi kur kas daugiau lėktuvų nei angarų jiems laikyti. Todėl vertingi kariniai orlaiviai ir sraigtasparniai lieka neapsaugoti. Kremlius žino, kad daugelis jo orlaivių yra pažeidžiami Ukrainos smūgių, todėl Rusija savo oro bazėse pradėjo maskuoti lėktuvus. Šios apgaulės neatrodo labai įtikinamai didelės raiškos palydovinėse nuotraukose, tačiau jos gali suklaidinti Ukrainos smogiamuosius dronus, kurie remiasi paprastomis kameromis. Pažangūs vakarietiški ginklai su šia problema susiduria rečiau“, – rašo medžiagos autorius.
Tuo tarpu Vakarų pareigūnai nerimauja, kad galimas jų ginklų panaudojimas Rusijos teritorijoje sukeltų eskalaciją – net „Armagedoną“ – arba pamaitintų V. Putino propagandos mašiną, kuri invaziją į Ukrainą vaizduoja kaip karą prieš Vakarus. Tačiau šie nuogąstavimai nepagrįsti, nes net ir neturėdama įrodymų Rusija jau tvirtina, kad Vakarų amunicija buvo panaudota atakuojant Rusijos teritoriją.
Pavyzdžiui, kai praėjusių metų pabaigoje Rusijos Belgorodo mieste nugriaudėjo sprogimai, Kremlius apkaltino Ukrainą, kad ši išpuoliui panaudojo čekiškus ginklus. Kai virš Rusijos oro erdvės buvo numuštas transporto lėktuvas, Kremlius tvirtino, kad buvo panaudota JAV tiekiama priešlėktuvinės gynybos sistema.
Pažymėtina, kad Rusija savo ruožtu nedvejodama nukreipė į Ukrainą Šiaurės Korėjos raketas ir Irano bepiločius orlaivius. Rusijos raketos taip pat pažeidė Lenkijos, kuri yra NATO narė, oro erdvę.
„Ukraina kovoja egzistenciniame kare, o Kijevo pergalė prieš vis pavojingesnį V. Putiną yra labai svarbi Europos, NATO ir Jungtinių Valstijų saugumui. Tačiau pagalba šiai pergalei paremti nuolat teikiama pavėluotai. Ukrainos laukia sunkūs metai, kai teks atremti Rusijos atakas ir stiprinti gebėjimą atgauti okupuotas teritorijas. V. Putinas aiškiai parodė, kad derybos jo nedomina“, – apibendrinama leidinyje.
