Keletas Ukrainos kariškių pateikė niūrų padėties fronte vertinimą. Aukšto rango karininkai, tarnavę nušalintam vyriausiajam vadui generolui Valerijui Zalužnui, sakė leidiniui „Politico“, kad yra didelis pavojus, jog fronto linijos gali sugriūti ten, kur Rusija nuspręs sutelkti savo puolimą. Jie įspėjo, kad Rusija šiuo metu kaupia išteklius ir turėtų būti pasirengusi pradėti „didelį puolimą“ maždaug rugpjūtį, o galbūt ir anksčiau.
Tikėtina, kad Rusijos pajėgos galės „prasiskverbti į fronto liniją ir kai kuriose dalyse ją sugriauti“, sakė jie. Kalbėdami anonimiškai, karininkai labai kritiškai vertino Vakarų pagalbos greitį ir mastą – tačiau taip pat pripažino, kad Ukraina mūšio lauke padarė klaidų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia, kad Rusija nuolat didina savo karinius pajėgumus ir dėl to reikia nedelsiant patenkinti Ukrainos karinius poreikius. NATO ministrams svarstant pasiūlymą įsteigti penkerių metų trukmės 100 mlrd. eurų fondą, J.Stoltenbergas trečiadienį pasakė, kad aljanso nariai privalo užtikrinti ilgalaikį ginklų tiekimą Ukrainai.
Tuo tarpu Rusijos ir Prancūzijos užsienio ministerijos trečiadienį turėjo nuo 2022 m. neregėtą kontaktą, kuomet valstybinių užsienio reikalų ministrai kalbėjo telefonu. Pokalbio metu aptartas "Islamo Valstybės" išpuolis Maskvoje ir kova su terorizmu.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija tikino, kad pokalbio metu taip pat buvo aptarta ir taikos karo Ukrainoje tema, tačiau tokį teiginį greitai atmetė Prancūzijos pareigūnai, o šalies lyderis Emmanuelis Macronas pokalbio metu išsakytus teiginius pavadino keistais ir grėsmingais.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos pajėgos toliau tęsė dronų atakas Ukrainos teritorijoje. Ukrainos pajėgos sugebėjo numušti 11 iš 20 okupantų paleistų bepilotų orlaivių. Po kraupios dronų atakos Charkove žuvo penki žmonės, dar penki buvo sužeisti – rusai po pirmojo smūgio pakartotinai smogė į įvykio vietą atvykusiems gelbėtojams.
Sekite svarbiausius karo Ukrainoje įvykius su lrytas.lt