Kontrabandininkas Andrejus Zverevas 2022 m. pabaigoje gavo užsakymą iš didžiausios Rusijos karinės bendrovės „Kalashnikov Concern“. Jai reikėjo elektronikos dronams, kurie buvo vieni veiksmingiausių ginklų prieš Ukrainos šarvuotąją techniką. Gavęs užsakymą vyras jį perdavė Honkongo elektronikos platintojui.
Savo ruožtu JAV stengėsi nutraukti tokius sandorius, o mokėjimus iš Rusijos blokavo net sankcijų nepaisantys Kinijos bankai.
Tačiau A. Zverevas rado sprendimą šiai problemai. Jis pasinaudojo kriptovaliuta „Tether“ ir pervedė milijonus dolerių šiam elektronikos tiekėjui. Po kelių mėnesių aprašydamas sandorį grupei rusų A. Zverevas siūlė tą pačią paslaugą.
„Mes pristatysime viską ko jums reikia, kad išnaikintumėte vieni kitus“, – rašė jis „Telegram“ grupėje. Kontrabandininkas kaip amokėjimo būdą nurodė kriptovaliutą.
„Tether“ tapo vienu iš numanomų juodosios rinkos mokėjimo būdų pasaulyje. Skirtingai nei bankų sistemoje esantys pinigai, valdžios institucijos turi ribotas galimybes atsekti šios kriptovaliutos naudojimą visame pasaulyje, rašo „The Wall Street Journal“.
Ši kriptovaliuta prekyboje yra naudojama itin dažnai – kiekvieną dieną jos pagalba atliekama transakcijų už net 120 mlrd. dolerių, o šis skaičius dažnai yra maždaug dvigubai didesnis už „Bitcoin“. 2023 m. sandorių suma viršijo 10 trilijonų JAV dolerių – ši suma stipriai nesiskiria nuo mokėjimo milžinės „Visa“ apdorotų transakcijų per paskutinius finansinius metus.
„Tether“ tapo nepakeičiamu įrankiu Vladimiro Putino karo mašinai. Ji padeda Rusijos bendrovėms apeiti Vakarų sankcijas ir įsigyti vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių, kurios naudojamos dronuose ir kitoje aukštųjų technologijų įrangoje. Su šia technika dirbantys asmenys ir bendrovės atlieka pervedimus rubliais į Rusijos bankų sąskaitas, kurias valdo tarpininkai, konvertuojantys rublius į „Tether“ ir išmokantys kriptovaliutą savo užsienio tiekėjams tokiose vietose kaip Kinija ir Artimieji Rytai.
JAV Iždo departamentas spaudė Kongresą priimti teisės aktus, kurie suteiktų galimybę blokuoti sandorius doleriais denominuotomis kriptovaliutomis kaip „Tether“. Praėjusią savaitę departamentas į juodąjį sąrašą įtraukė Maskvos bendrovę, kuri bendradarbiavo su Rusijos banku, kuriam taikomos sankcijos, ir vykdė kriptovaliuta pagrįstus mokėjimus.
„Rusija vis dažniau renkasi alternatyvius mokėjimo mechanizmus, kad apeitų JAV sankcijas ir toliau finansuotų savo karą prieš Ukrainą“, – pareiškime aiškino JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas terorizmo ir finansinės žvalgybos reikalams Brianas Nelsonas.
Privati bendrovė, kuri yra atsakinga už šią kriptovaliutą „Tether Holdings“ priklauso nedidelei asmenų grupei. Ji platina „Tether“ mainais į dolerius, kuriuos ji investavo į JAV iždo vertybinius popierius. Klientai prekiauja „Tether“ virtualiose viešosiose knygose, vadinamose blokų grandinėmis (an. blockchains), arba per privačias biržas, kartais siekdami įsigyti kitų kriptovaliutų arba, kaip Rusijos atveju, atsiskaityti už prekes ir paslaugas.
„Tether Holdings“ neatsakė į „The Wall Street Journal“ klausimus. Praėjusių metų gruodį bendrovė pranešė, kad pradėjo savanorišką politiką, pagal kurią įšaldomos skaitmeninės piniginės, naudojamos „Tether“ kriptovaliutos pervedimams ir susijusios su subjektais, kuriems taikomos sankcijos. Vėliau „Tether“ laiške JAV senatoriams teigė, kad ji „nepaliaujamai siekia teigiamai prisidėti prie pasaulinės finansų ekosistemos“.
„The Wall Street Journal“ „Tether“ vaidmenį Rusijos prekyboje grindžia pokalbiais su tiesiogiai susijusiais asmenimis ir tūkstančiais žinučių „Telegram“ pokalbių programėlėje, kuriomis keitėsi tarpininkai ir importuotojai. Daugelis jų naudojo slapyvardžius, tačiau naujienų portalas identifikavo čia aprašytus asmenis.
Be to, įrašai parodė elektronikos tiekimo grandinę, jungiančią A. Zverevo Honkongo tiekėją „Kynix Semiconductor“ ir pagrindinę „Kalashnikov“ dukterinę įmonę, gaminančią dronus.
41 metų A. Zverevas interviu „The Wall Street Journal“ patvirtino savo darbo specifiką ir pasidalijo medžiagų pirkimo sąskaita, kurią, pasak jo, jam pateikė bendrovė „Kalashnikov Concern“.
„Jie paprašė manęs surasti tam tikrų galimybių kaip pirkti detales Kinijoje ir kaip jas tiekti“, – tikino kontrabandininkas.
Jis pridūrė, kad gali kalbėti atvirai, nes Rusijoje nepažeidžia jokių įstatymų. Tačiau vėliau jis aiškino, kad jam buvo nurodyta neprasitarti šia tema. „The Wall Street Journal“ rašo, kad jis turėjo omenyje Rusijos saugumo pajėgas, o dėl šios priežasties jis negalėjo perduoti daugiau informacijos.
„Man tiesiog nereikia jokių problemų, – rašė A. Zverevas vienoje žinutėje. – Nei Rusijoje, nei kitose vietose.“
Kontrabandininkas
Studijuodamas ekonomikos mokslus Sibire esančiame Omsko valstybiniame universitete A. Zverevas Rusijoje nematė didelių perspektyvų. Padėdamas valdyti vienos Rusijos įmonės tiekimo tinklą jis išskrido į Šanchajų ieškoti naujų galimybių.
Ten vyriškis užmezgė ryšius su vietos gamyklomis ir organizavo tiekimo į Rusiją maršrutus, leidžiančius bendrovėms išvengti Rusijos muitų.
„Aš tapau kontrabandininku“, – kartą rašė jis „Telegram“ grupėje.
Jis padėjo vykdyti „Bitcoin“ „kasimo“ operacijas Kinijoje ir perpardavinėjo mikroschemas pirkėjams Rusijoje, kad šie galėtų maitinti savo kompiuterius, kurie sprendžia sudėtingas formules naujiems bitkoinams išgauti. Jis jau naudojo „Tether“, kad apmokestintų Rusijos klientus. 2022 m. jiems atsiųstame produktų sąraše jų kaina buvo nurodyta kriptovaliuta.
A. Zverevas teikė pirmenybę kriptovaliutai, o ne tradiciniams bankams, nes jis buvo anonimiškas. „Tether“ fondas retai užšaldydavo skaitmenines pinigines dėl to, kad naudotojai per jas pervesdavo „nešvarius pinigus“, rašė jis.
Jo pageidaujama kriptovaliutų prekybos platforma buvo Maskvoje įsikūrusi birža „Garantex“. Pradėjusi veikti 2019 m., „Garantex“ valdo grynųjų pinigų keityklų tinklą, kuriame klientai gali iškeisti rublius į „Tether“, o tada į užsienio valiutą.
Kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje A.Zverevas asmeniniame tinklaraštyje rašė, kad skaitytojai turėtų apsaugoti savo santaupas nuo smunkančio rublio ir pirkti kriptovaliutas „Garantex“ keitykloje. Kadangi ji dirbo beveik vien su Rusijos klientais, reguliavimo institucijos JAV ir Europoje nebūtų galėjusios jos uždaryti.
Po dviejų mėnesių JAV įtraukė „Garantex“ į juodąjį sąrašą dėl to, nes ji buvo kibernetinių nusikaltėlių prieglobstis. Tačiau anot A. Zverevo, keityklos verslas ir toliau klestėjo. „Garantex“ atstovė spaudai paneigė, kad birža padeda vykdyti nusikalstamą veiklą ir tikino, kad ji laikosi Rusijos įstatymų bei pridūrė, kad bendrovė dėkinga A. Zverevui už „aukštą mūsų paslaugų įvertinimą“.
Tačiau Vakarų sankcijų banga apsunkino Rusijos karinių bendrovių gyvenimą.
JAV ir Europos Sąjunga uždraudė eksportuoti tam tikras pramonines dalis ir komponentus, kurie turi dvejopą karinę paskirtį. Bankai Kinijoje ir kitose šalyse, kurios populiarios tarp rusų emigrantų vis dažniau blokavo mokėjimus rubliais, nes bijojo prarasti verslo santykius su Vakarietiškais bankais.
Šešėlinė prekyba
Po karo Ukrainoje pradžios Rusijos importuotojai ieškojo naujų būdų, kaip įveikti Vakarų blokadą.
2023 m. balandį bendrovės „Garantex“ įkūrėjas Sergejus Mendelejevas subūrė keletą labiausiai patyrusių Rusijos kriptovaliutų naudotojų į „Telegram“ grupę aptarti importo problemas. Užklausas apie jų mokėjimus Kinijoje jis nukreipė A. Zverevui.
Vienas grupės narys aiškino, kad dvejopos paskirties prekės importuojamos „su dideliais sunkumais“. Jis tikino, kad apmokėjimas kriptovaliuta „Tether“ būtų padėjęs jo bendrovei „gauti prekes be problemų“.
S. Mendelejevas, kuris po to paliko „Garantex“, rašė, kad steigia savo mokėjimo įmonę „Exved“, kuri padėtų importuotojams per kelias valandas sumokėti užsienio tiekėjams „Tether“ kriptovaliuta. Jis atsisakė atskleisti šios kriptovaliutos konvertavimo mechaniką, „nes kitaip ji nustotų veikti dėl akivaizdžių priežasčių“.
Jis apskaičiavo, kad visos „šešėlinės prekybos“ vieno mėnesio apimtis siekia 10 mlrd. dolerių. Su šiuo skaičiumi sutiko ir kiti šiame versle dirbantys asmenys. „The Wall Street Journal“ negalėjo patvirtinti šių duomenų.
Vėliau S. Mendelejevas aiškino, kad vos pradėjusi veikti „Exved“ kas mėnesį tvarkydavo šimtus milijonų dolerių Rusijos užsienio prekybos mokėjimų „Tether“.
Jis atsisakė pakomentuoti šią situaciją ir pasakė, kad į „nedraugiškų šalių“ žurnalistų klausimus atsakys tik tuo atveju, jei jie įvykdys jo sąlygas, įskaitant 1 mln. dolerių auką Rusijos labdaros organizacijai.
„Kalašnikovo koncernas savo dronų projektui perka komponentus iš Kinijos, apeidamas sankcijas per mane“, – A. Zverevas savo paslaugas reklamavo atskiroje „Telegram“ grupėje.
Komponentai dronams
Po Rusijos pradėtos plataus masto invazijos pradžios A. Zverevas pradėjo organizuoti elektronikos gabenimą iš Kinijos pagal Kremliaus remiamą „lygiagretaus importo programą“, įdiegtą siekiant įsivežti karui reikalingus produktus be originalių gamintojų sutikimo.
Įsigyta elektronika buvo kraunama į sunkvežimius Kinijoje ir siunčiama į Rusiją per Kirgiziją ir Kazachstaną.
„The Wall Street Journal“ peržiūrėtame vaizdo įraše matyti, kaip darbininkai klijuoja dėžes Kinijos sandėlyje, ant kurio fasado buvo skelbiama, kad krovinys gabenamas į Rusiją. Pasak A. Zverevo, prekės nebuvo deklaruojamos pasienyje, kad būtų kuo mažiau dokumentų, o muitinės pareigūnai retai tikrino krovinius – šį teiginį „The Wall Street Journal“ patvirtino ir kiti su tuo susiję asmenys.
„Niekas nežino, ką vežame sunkvežimyje“, – pasakojo A. Zverevas.
Jis ir toliau naudojosi „Garantex“ keitykla ir konvertavo rublius į „Tether“, šią kriptovaliutą perkeldamas į blokų grandinės sistemą „Tron“, kuri pasižymi didesniu vartotojų privatumu ir mažais mokesčiais. Jis keitė „Tether“ į Kinijos juanius pas nebiržinius tarpininkus Honkonge, o tada pervedė tiekėjams pinigus vietiniu banko pavedimu.
Bendrovės „Garantex“ atstovė spaudai sakė, kad ji veikia tik Rusijoje ir neturi jokių žinių apie tai, kaip Rusijos įmonės gali parduoti „Tether“ užsienyje per tarpininkus.
2022 m. gruodį A. Zverevas pasakojo, kad „Kalashnikov Concern“ dukterinė įmonė, kurios jis neįvardijo, atsiuntė jam sąskaitą už medžiagas. Dokumente išvardintos 248 elektroninių dalių rūšys, įskaitant populiaraus didelio našumo mikrovaldiklio STM32 versijas. Ukrainos pajėgos rado STM32 perimtuose bepiločiuose orlaiviuose, kuriuos gamina „Kalashnikov Concern“ dukterinė įmonė „Zala Aero“.
A. Zverevas pateikė užsakymą Honkongo platintojui „Kynix“, kuris užsakymą įvertino maždaug 70 mln. juanių, t. y. šiek tiek mažiau nei 10 mln. dolerių. Remiantis duomenų bendrovės „Import Genius“ įrašais, „Kynix“ jau nuo 2018 m. tiekė prekes Rusijos įmonėms, įskaitant bent keletą bendrovių, kurios gamina dronus. Pasak jo, užsakymą „Kalashnikov Concern“ jis pristatė standartiniu „pilkuoju“ transporto maršrutu per Centrinę Aziją.
A. Zverevas teigė, kad mokėjimui atlikti naudojo „Tether“. Jis aiškino, kad tokį mokėjimo būdą pasirinko norėdamas sunaikinti ryšį tarp abiejų bendrovių. Jis siekė it to, kad Vakarų šalių vyriausybėms būtų sunkiau atsekti šiuos sandorius.
„USDT yra pagrindinė grandinės grandis“, – pridūrė jis, vadindamas „Tether“ alternatyviu pavadinimu.
Gruodį JAV sugriežtino sankcijas Rusijos karinei industrijai, kai Iždo departamentas įvedė naujus apribojimus užsienio finansų įstaigoms. Sausio mėn. „Garantex“ įkūrėjas S. Mendelejevas teigė, kad „Tether“ jau pasirodė esąs naudingas importuotojams, nes padeda išvengti antrinių sankcijų kitose šalyse.
„Jei ieškote būdo, kaip sumokėti iraniečiams, galite lengvai sumokėti jiems naudodami „Tether“. Jokių problemų“, – rėžė jis Maskvoje vykusioje konferencijoje.
Paruošta pagal „The Wall Street Journal“ inf.
