Kiek anksčiau per pasaulį nuvilnijo drąsus Emmanuelio Macrono pasisakymas, kad jis neatmeta galimybės siųsti sausumos karius padėti Ukrainai kovoti su Rusija. Prancūzijos lyderis paragino Ukrainos sąjungininkus nebūti „bailiais“ ir paremti Kijevą kovoje prieš okupantus.
E. Macrono pozicija Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu griežtėja, pastaruoju metu Prancūzijos lyderis pareiškė, kad V. Putinas kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visų europiečių saugumui. Karą Ukrainoje jis apibūdino kaip „egzistencinį“ Europai.
Pateikiame penkis hipotetinius LCI TV scenarijus, kaip Prancūzijos kariai galėtų padėti Ukrainai pasiekti pergalę fronte.
Pagal pirmąjį, mažiausiai pavojingą scenarijų, Prancūzija padėtų Ukrainai statyti karines gamyklas. Tokiu atveju į kare esančia šalį prancūzai siųstų tik nedidelį kiekį savo inžinierių. Apie tokį žingsnį dar kovo mėn. paskelbė ir gynybos ministras Sebastienas Lecornu, tiesa neaišku ar į Ukrainą bus siunčiami prancūzų inžinieriai.
„Trys Prancūzijos bendrovės užmegs partnerystę su Ukrainos bendrovėmis, ypač dronų ir sausumos įrangos sektoriuose, kad galėtų Ukrainos teritorijoje gaminti atsargines dalis, o ateityje galbūt ir šaudmenis, – aiškino jis. – Norima, kad pirmieji gamybos padaliniai pradėtų veikti šią vasarą.“
Pagal antrąjį scenarijų Prancūzijos kariuomenė atliktų išminavimo darbus ir apmokytų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, sakoma laidoje. Ukraina tapo viena iš labiausiai užminuotų šalių pasaulyje. Per mažiau nei dvejus metus konfliktas sukūrė vieną didžiausių išminavimo iššūkių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Trečiuoju atveju Prancūzija padėtų apginti ko gero svarbiausią ukrainiečių uostamiestį – Odesą. Nurodoma, kad prancūzų kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje oro gynybos sistemoms įrengti.
„Pagal šį variantą prancūzai galėtų įsitraukti į konfliktą kaip karingi Kijevo sąjungininkai, jei kariškiai numuštų priešo raketą“, – nurodo vienas iš laidos dalyvių, įvardijęs, kad tai – pavojingas scenarijus.
Būtent Odesa tapo vienu iš dažniausiai atakuojamu Rusijos taikiniu nuo pat karo pradžios, kai buvo sustabdytas rusų veržimasis į šalies gilumą. Dabar rusai uostamiestį dažnai atakuoja raketomis ir dronais, bandydami sunaikinti svarbią ukrainiečių infrastruktūrą.
Ketvirtas variantas skamba dar pavojingiau. Pagal jį Prancūzijos kariuomenė Ukrainoje sukurtų sienos apsaugos zoną. Ten svarstoma siųsti karius, „kurie išvaduotų ukrainiečius nuo kai kurių misijų“.
Laidoje nurodoma, kad tokiu atveju būtų patruliuojama ir palei sieną su Baltarusija, per kurią 2022 m. vasario 24 d. įsiveržė pirmieji rusų okupantai.
Penktasis scenarijus – kova su rusų okupantais fronto linijose. Tai reikštų ir Trečiąjį pasaulinį karą.
Įvertino scenarijų reikšmę
Prancūzijos politikos ekspertas Gintas Karalius „Facebook“ pabrėžė, kad šie scenarijai visiškai hipotetiniai ir tęsia Prancūzijos strateginio miglotumo liniją.
Vilniaus universiteto Tarptautinių Santykių ir Politikos Mokslų Instituto (TPSMI) dėstytojas prognozavo, kad be sąjungininkų Prancūzija vienašališkai nevykdytų nei vieno iš scenarijų. Be to, toks sprendimas nesulauktų ir visuomenės palaikymo.
„Svarbiau šiose viešose spekuliacijose ne jų realumas, o tai, kaip radikaliai per mėnesį pasikeitė medijų tonas“, – aiškino politologas. – Nuo depresyvaus „nieko negalim, nemokam, nenorim, dar palaukim JAV rinkimų“ iki svarstymų „kaip geriau būtų trenkti atgal“ ir net tam tikros husariškos bravūros.“
