Antradienio vakare Vilniaus Antakalnio rajone prie savo namų buvo užpultas Leonidas Volkovas, artimas mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Nalvano patarėjas. Užpuolikas išdaužė L. Volkovo automobilio langą, jį apipurškė ašarinėmis dujomis bei 15 kartų smogė jam plaktuku, sulaužydamas kairę ranką ir sukruvindamas kairę koją, o po to pasišalino iš įvykio vietos.
Po įvykio L. Volkovas teigė, kad tai buvo „akivaizdus, charakteringas, tipiškas, gangsteriškas Putino pasveikinimas“, o išpuolis atspindėjo besiformuojančią tiesą – Rusijos žvalgybos operacijos Europoje sugrįžo. Tai buvo grubus smurtinis išpuolis, tačiau kaip kruvina žinia jis buvo šaltakraujiškai veiksmingas, rašo britų leidinys „The Guardian“.
Ketvirtadienį Lietuvos žvalgyba pareiškė, kad šis įvykis atrodė kaip Rusijos specialiųjų tarnybų darbas. Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis pranešė, kad Maskva, pasitelkė samdinį, kuris šį išpuolį įvykdė pats.
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios iš ambasadų visoje Europoje buvo išsiųsta iki 600 Rusijos žvalgybos pareigūnų. Analitikai teigia, kad sparčiai atkuriant žvalgų tinklą Maskvai reikėjo pasitelkti organizuotą nusikalstamumą, kad šis padėtų atlikti nešvarius Kremliaus darbus.
Prieš mėnesį Ispanijoje buvo nušautas Ukrainai pasidavęs rusų sraigtasparnio pilotas Maksimas Kuzminovas. Ispanijos žvalgyba padarė išvadą, kad jis buvo nužudytas Rusijos įsakymu, tikriausiai samdomų žudikų. Po nužudymo jie pervažiavo jo kūną ir sudegino nusikaltime panaudotą automobilį, o po to beveik neabejotinai pabėgo iš šalies.
Tuo tarpu praėjusio mėnesio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje buvo suimtas bulgarų dažytojas ir dekoratorius Tihomiras Ivančevas, kuris buvo apkaltintas šnipinėjimu.
Tikimasi, kad šį rudenį jis bus teisiamas kartu su penkiais kitais Bulgarijos piliečiais. Visi jie kaltinami šnipinėjimu Maskvos naudai bendradarbiaujant su buvusiu Vokietijos bendrovės „Wirecard“ vadovu Janu Marsaleku, kuris pabėgo į Rusiją 2020 m. ir yra ieškomas Interpolo.
Skirtingai nei prieš plataus masto karą Ukrainoje įvykusių sąmokslų atveju, Rusija rodo norą prisiimti atsakomybę už šiuos įvykius. Pavyzdžiui, po 2018 m. įvykusio Skripalių šeimos apnuodijimo Solsberyje abu kaltinamieji stengėsi neigti savo kaltę. Tuo tarpu paviešinus M. Kuzminovo mirtį Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas pareiškė, kad jis yra „moralinis lavonas“.
Nauji metodai
Tai rodo nepaprastą posūkį Rusijos šnipinėjimo operacijose. Ukrainoje Kremlius planavo stipriai pasikliauti FSB vidaus žvalgybos tarnyba, kuri turėjo užverbuoti žmones, pasirengusius paremti 2022 m. prasidėjusią Rusijos plataus masto invaziją.
Tačiau tokie planai Rusijai nepavyko. Ukrainiečių pasipriešinimas buvo aršus ne tik mūšio lauke, bet ir visoje visuomenėje.
Rusijos tiriamosios žurnalistikos ir žvalgybos ekspertas Andrejus Soldatovas naujienų portalui „The Guardian“ aiškino, kad žvalgybos operacijų atsigavimas atspindi Maskvos įsitikinimą, jog ji dabar dalyvauja aiškioje kovoje su Vakarais.
„Jie dabar yra šiltame kare“, – tikino jis.
Anot A. Soldatovo, Kremlius tikrai gerai pakeitė savo poziciją po to, kai žlugo tai, kas turėjo būti speciali operacija Ukrainai užimti. Kadangi Ukraina dideliais kiekiais gavo NATO ginkluotę, Maskva mano, kad tai yra neišvengiamo didelio karo tarp Vakarų ir Rytų pradžia.
Nuotaikos Kremliuje smarkiai pagerėjo po nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo. Praėjusią vasarą buvo baiminamasi, kad Kijevas prasiverš pro Rusijos linijas pietiniame fronto sektoriuje. Nepaisant to Ukraina į priekį pasistūmėjo tik keletu kilometrų. Tačiau karui iš esmės atsidūrus aklavietėje, svarbesni tapo kiti konflikto metodai. Rusijos atveju tai apima žvalgybos ir šnipinėjimo sritį.
Analitikai praneša ir apie didesnį Rusijos operacijų profesionalumą. Praėjusį mėnesį Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Jackas Watlingas ir du jo kolegos paskelbė analizę, kaip Rusijos vyriausioji žvalgybos valdyba pertvarkė savo operacijas po plataus masto invazijos pradžios.
Svarbiausias punktas jų planuose yra 161 centro, atsakingo už destabilizaciją užsienyje, pertvarka.
Ji bus atliekama pagal šaltojo karo laikų pavyzdį – Rusija stengsis geriau apmokyti agentus, vadinamuosius „nelegalus“, kurie bus siunčiami į Europą po slapta priedanga.
„Jie grįžta prie kai kurių septintojo ir aštuntojo dešimtmečių metodų“, – aiškino J. Watlingas.
Anot jo, kai kurie naujai naudojami metodai yra elementarūs, pavyzdžiui, personalas nebesinešioja mobiliųjų telefonų į padalinio būstinę.
Naujai sukurtas padalinys „skyrius 54654“ daugiausia dėmesio skiria „švarių žmonių“ (angl. cleanskins) verbavimui ir priedangos istorijų kūrimui. Tai yra asmenys, anksčiau nesusiję su saugumu, jie turėtų būti siunčiami į ilgalaikes šnipinėjimo misijas, rašo „The Guardian“.
Strategijos pokyčiai būdingi istoriškam Rusijos požiūriui į karus, pasakojo žvalgybos ekspertas Andrejus Soldatovas.
„Nepamirškite, kad kiekviename kare Rusijos kariuomenė ir agentūros į karą ateina labai blogos būklės. Apie tai kalbame 1914 m., 1941 m. ir net Afganistane. Paskui pamažu jie įgauna formą. Manau, kad būtent tai vyksta dabar“, – aiškino jis.
Paruošta pagal „The Guardian“ inf.
