2011 metų kovo 15 dieną kilusį sukilimą vyriausybė žiauriai numalšino ir sukėlė plataus masto pilietinį karą, į kurį įsitraukė užsienio kariuomenės ir džihadistai iš užsienio.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi stebėsenos organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ teigia, kad žuvo daugiau kaip 164 000 civilių, tarp jų – daugiau kaip 15 000 moterų ir 25 000 vaikų.
Tarp žuvusiųjų taip pat yra daugiau kaip 343 000 kovotojų, įskaitant reguliariosios kariuomenės karius, proiranietiškų grupuočių, kurdų vadovaujamų pajėgų ir grupuotės „Islamo valstybė“ džihadistų kovotojus, pridūrė „Observatory“, turinti šaltinių tinklą visoje šalyje.
Bendras skaičius išaugo nuo maždaug 503 000 pernai kovą, o pastaraisiais metais fronto linijose dažniausiai buvo ramu.
Sirijos prezidentas Basharas al Assadas, padedamas sąjungininkų Irano ir Rusijos, palaipsniui susigrąžino kovų pradžioje prarastas teritorijas, tačiau dideli plotai šalies šiaurėje vis dar nekontroliuojami vyriausybės.
Jungtinės Tautos teigia, kad šiais metais 16,7 mln. žmonių Sirijoje reikia kokios nors humanitarinės pagalbos ar apsaugos, o tai yra „didžiausias skaičius nuo krizės pradžios 2011 metais“.
Karas nuniokojo Sirijos ekonomiką, infrastruktūrą ir pramonę, o Vakarų sankcijos prisidėjo prie šalies bėdų.
JT duomenimis, Sirijoje gyvena apie 7,2 mln. vidaus pabėgėlių, o praėjusių metų vasarį Turkiją ir Siriją sukrėtęs pražūtingas žemės drebėjimas dar paaštrino šią problemą.
90 proc. gyventojų gyvena skurde, tačiau JT humanitarinės pagalbos pareigūnas Davidas Cardenas praėjusią savaitę sakė, kad finansavimo sunkumai gali neigiamai atsiliepti pagalbos teikimui ir paslaugoms.
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovas Damaske Suhairas Zakkoutas teigė, kad 13 metų trunkantis karas turėjo „pražūtingų pasekmių“ sirams visoje šalyje ir sukėlė „neįsivaizduojamą skausmą“.
„Sirijoje užaugo ištisa karta, kuri matė tik netektis, kraustymąsi, karą ir daugiau nieko“, – sakė S. Zakkoutas.
Humanitarinės organizacijos stengiasi „palaikyti minimalų pagrindinių paslaugų“, tokių kaip vanduo ir sveikatos apsauga, lygį, kad „jos nežlugtų“, sakė S. Zakkoutas.
JT remiamos pastangos siekti politinio proceso vis dar stringa.
Praėjusį mėnesį specialusis pasiuntinys Geiras Pedersenas sakė, kad Maskva ir Damaskas atsisakė rengti derybas Ženevoje, kur anksčiau vyko derybos dėl naujos Sirijos konstitucijos.
Praėjusiais metais Sirija ir jos vadovas B. al Assadas po daugiau nei dešimtmetį trukusios šalies narystės sustabdymo sugrįžo į regioninę organizaciją – Arabų Lygą.
