„Kiekvienas žmogus mums yra labai didelė netektis. Šiame kare žuvo 31 tūkst. Ukrainos karių“, – sakė V.Zelenskis vasario 25 d., kalbėdamas Kijeve vykusioje konferencijoje „Ukraina. 2024 metai“ forume. „Mums tai labai skaudu“, – pridūrė jis.
Šis skaičius yra gerokai mažesnis nei kai kurie neseniai paskelbti skaičiavimai, kuriuos, nesant oficialių duomenų, paskelbė nevyriausybiniai šaltiniai.
„Manau, kad turėtume žiūrėti į (šį pranešimą) kaip į ženklą, kad V.Zelenskis stengiasi būti skaidrus su savo žmonėmis, kad jis stengiasi būti skaidrus su žmonėmis, kurie gali suteikti jam pagalbą“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Žvalgybos, nacionalinio saugumo ir technologijų programos direktorė Emily Harding.
Pasak jos, slaptos informacijos apie karių nuostolius atskleidimas gali būti naudingas ir pavojingas. „Tai apskaičiuota V.Zelenskio rizika, bandant apgalvoti, kokios pagalbos jiems reikia dabar ir kaip skubiai jos reikia“, – svarstė E.Harding.
Slaptumas ir jautrumas
Iki visai neseniai Ukraina griežtai laikė paslaptyje žuvusių karių skaičių. „Labai prasminga norėti, kad kai kurie iš šių skaičių būtų laikomi paslaptyje, kad nesuteiktų priešui jokios pagalbos ar paskatinimo, – tokios taktikos tikslą komentavo E.Harding. – Taip pat norint užtikrinti, kad šalies moralė išliktų aukšta ir būtų galima tęsti kovą.“
Po V.Zelenskio pranešimo Ukrainos vyriausybė nebuvo linkusi pateikti papildomos informacijos apie tai, kaip buvo apskaičiuotas naujasis skaičius.
V.Zelenskis nepaaiškino, kaip vyriausybė apibrėžia žuvusius karius, pavyzdžiui, ar į šį skaičių įeina ir vėlesnės mirtys dėl sužeidimų po evakuacijos iš mūšio lauko. Priklausomai nuo to, kokios mirtys įtraukiamos, tikrasis skaičius gali būti didesnis.
Laikraščiui „Kyiv Independent“ susisiekus su V.Zelenskio atstovu spaudai Serhijumi Nykyforovu, šis perdavė klausimus Generaliniam štabui. Generalinio štabo spaudos tarnyba atsisakė pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip skaičiuojamas šis skaičius, nurodydama, kad reikia saugoti slaptą karinę informaciją.
Kariniai šaltiniai leidiniui sakė, kad šis skaičius reiškia žuvusius nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją 2022 m., ir neapima Ukrainos karių, žuvusių nuo Rusijos karo pradžios 2014 m. iki visavertės invazijos pradžios 2022 m. Jungtinių Tautų vertinimu, Rusijos kare prieš Ukrainą nuo 2014 m. iki 2022 m. žuvo 4 400 ukrainiečių karių.
Vasario 25 d. renginyje V.Zelenskis sakė: „Nesakysiu, kiek yra sužeistų, nes tada Rusija žinos, kiek žmonių paliko mūšio lauką.“
V.Zelenskis atskirai užsiminė apie dingusius Ukrainos karius. Apie 7–8 tūkst. ukrainiečių karių yra dingę be žinios, vasario 26 d. RFE/RL sakė Ukrainos parlamento gynybos komiteto pirmininkas Romanas Kostenka.
R.Kostenka teigė, kad šią informaciją parlamentui pateikė Generalinis štabas.
Ukrainos pareigūnai gruodžio mėn. sakė, kad Rusija šiuo metu laiko mažiausiai 3 500 ukrainiečių karo belaisvių, nors manoma, kad šis skaičius yra didesnis.
Ukrainos dingusių žmonių įgaliotinis anksčiau yra pareiškęs, kad apie du trečdaliai dingusių karių greičiausiai yra patekę į nelaisvę.
Pasikeitusi komunikacija
V.Zelenskio pranešimas iš dalies buvo atsakas į viešas spekuliacijas, kad Ukrainos karių nuostoliai yra didesni.
Jis paskelbtas lemiamu karo metu, kai Ukrainai labai trūksta amunicijos, o karinės pagalbos finansavimas iš JAV vis dar stringa dėl šalies respublikonų. Šis trūkumas prisidėjo prie to, kad vasario 17 d. Ukraina buvo priversta pasitraukti iš pagrindinio fronto miesto Avdijivkos ir keleto netoliese esančių kaimų, o Rusija pirmą kartą nuo praėjusių metų gegužės mėn. gavo didelių teritorinių laimėjimų.
„Pastaruoju metu kai kuriose Amerikos auditorijos, politinės bendruomenės radikaliojoje dalyje pasigirdo balsų, kurie nėra mūsų pusėje. Jie sakė, kiek dar aukų norite? (Jie sakė, kad) Ukraina neteko 300 000 karių“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Rusijos šaltiniai taip pat teigė, jog žuvo daugiau nei 100 tūkst. Ukrainos karių, ir pridūrė: „Visa tai yra visiška iliuzija“.
V.Zelenskio pareiškimo laikas svarbus ne tik tarptautiniams partneriams, bet ir jo vidaus auditorijai.
Šiais metais Ukraina planuoja pradėti naują mobilizacijos kampaniją savo gretoms papildyti, o tai sukėlė įtampą tarp ukrainiečių. Be to, vasarį V.Zelenskis vyriausiuoju kariuomenės vadu paskyrė generolą Oleksandrą Syrskį, pakeitusį populiarųjį generolą Valerijų Zalužną, kuris Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms vadovavo nuo 2021 metų.
Ankstesni vertinimai
Nors iki V.Zelenskio pareiškimo nebuvo paskelbta jokių oficialių duomenų, kitos organizacijos bandė užpildyti spragą savo vertinimais.
Vienas iš dažniausiai cituojamų Ukrainos mūšio lauko nuostolių įverčių yra 70 tūkst. žuvusiųjų, kurį rugpjūčio mėn. paskelbė „New York Times“. Laikraštis citavo neįvardytus JAV pareigūnus ir buvusį aukštą Ukrainos pareigūną. Tačiau tame pačiame straipsnyje pažymėta, kad JAV vertinimai skiriasi, o kiti pareigūnai teigė, kad šis skaičius gali būti mažesnis.
Lapkritį pilietinė organizacija „Atminties knyga“, remdamasi viešai prieinama informacija, surinko daugiau kaip 24 tūkst. žuvusių Ukrainos karių pavardžių ir padarė išvadą, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra daugiau kaip 30 tūkst.
Organizacija „UALosses“, remdamasi viešais pranešimais apie karių mirtį, suskaičiavo beveik 47 tūkst. žuvusių Ukrainos karių nuo karo pradžios 2014 m., o nuo 2022 m. – daugiau kaip 42 tūkst. Organizacija pažymėjo, kad šis skaičius greičiausiai yra didesnis, nes apie mirtis ne visada skelbiama viešai.
Šių grupių skaičiavimai nėra nepriklausomai patvirtinti.
Palyginimas su Rusijos karių nuostoliais
Nors Rusijos nuostoliai gerokai viršija Ukrainos nuostolius, Rusija turi daug didesnę kariuomenę ir kur kas daugiau gyventojų, iš kurių gali verbuoti karius.
Rusijos nuostolių vertinimai skiriasi priklausomai nuo šaltinio, o Rusijos vyriausybė savo duomenų neskelbia.
Tame pačiame vasario 25 d. spaudos renginyje V.Zelenskis pareiškė, kad žuvo 180 tūkst. Rusijos kovotojų.
Ukrainos generalinis štabas reguliariai skelbia atnaujintus duomenis apie Rusijos nuostolius, tačiau į šiuos skaičius įtraukiami ir sužeisti kariai. Kovo 13 d. atnaujintoje informacijoje Generalinis štabas pranešė, kad nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija iš viso patyrė 426 870 gyvosios jėgos nuostolių.
Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos organizacijos taip pat bandė apskaičiuoti žuvusių rusų kareivių skaičius. Vasario pabaigoje „Meduza“ ir „Mediazona“ pranešė, kad per pastaruosius dvejus metus žuvo apie 83 tūkst. Rusijos karių. Organizacijos naudojosi nekrologais, valstybine mirtingumo statistika, Rusijos testamentų registro įrašais ir riboto naudojimo paveldėjimo bylų duomenų baze.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija vasario 24 d. vienoje iš savo reguliariai atnaujinamų ataskaitų pranešė, kad, jos vertinimais, žuvo arba buvo sužeista apie 350 tūkst. Rusijos kareivių.
Beje, Ukrainos vyriausybė nenurodė, ar planuoja ir toliau skelbti duomenis apie žuvusius Ukrainos karius.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ inf.
