Švedijos narystė – didžiulis geopolitinis postūmis NATO. Aljanso narės dabar supa Baltijos jūrą (išskyrus siaurą įvažiavimą į Sankt Peterburgą prie Suomijos įlankos ir Rusijos eksklavą Kaliningradą). Tai ne tik apsunkina gyvenimą Rusijos Baltijos jūros laivynui, bet ir suteikia Aljansui galimybę stebėti svarbius vamzdynus ir kabelius po jūros paviršiumi.
Švedija taip pat yra kišeninė karinė galia. Nors šalyje gyvena tik 10 mln. gyventojų, o pernai gynybai išleista tik 1,54 proc. jos BVP, dėl šimtmečius trukusio neutralumo šalis buvo priversta sukurti pasaulinio lygio karinės pramonės kompleksą.
Jame gaminama viskas – nuo „Saab JAS 39 Gripen“ vienmotorių viršgarsinių naikintuvų iki „Carl Gustav“ savadarbių šautuvų, iš peties šaudančių prieštankinių ginklų AT4, Gotlando klasės povandeninių laivų ir priešlaivinių raketų RBS15. Jis taip pat bendradarbiauja su kitais kariniais gamintojais, pavyzdžiui, „Stridsvagn 122“ – švediška vokiško tanko „Leopard 2“ versija.
Švedija pirmą kartą pateikė prašymą dėl narystės NATO 2022 m. gegužės mėn. kartu su Suomija, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai Rusija įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą. Nors Suomija sėkmingai įstojo į aljansą vos per mažiau nei metus, Švedijos kelias į narystę užsitęsė ir susidūrė su dideliu Turkijos ir Vengrijos pasipriešinimu.
Po Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kirsterssono nenoriai surengto vizito Budapešte ir susitarimo, pagal kurį Vengrija turėtų įsigyti dar keturis naikintuvus „Gripen C“ ir dar 10 metų teikti paramą ir logistiką savo turimam laivynui, Vengrijos parlamentas praėjusį mėnesį ratifikavo Švedijos narystės statusą.
Be simbolikos, susijusios su gausėjančiomis gretomis ir sustiprėjusiu Baltijos šalių frontu, „Politico“ pažvelgė į skaičius, kad sužinotų, ką dar NATO gali gauti iš savo naujosios sąjungininkės.
Kaip teigia Neilas Melvinas iš Londono analitinio centro „Royal United Services Institute“, Švedijos sprendimas įstoti į NATO „pakeičia neutralumo ir karinio neprisijungimo poziciją, kuri siekia Napoleono laikus... Švedijos narystė aljanse kartu su Suomija, kurią paskatino Maskvos sprendimas įsiveržti į Ukrainą, yra Šiaurės Europos transformacijos į NATO bastioną dalis.“
Pinigai
Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) duomenimis, Švedijos gynybos biudžetas 2023 m. sudarė 8,4 mlrd. eurų ir 1,54 proc. BVP.
2014 m. NATO narės susitarė gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. Europoje šio tikslo laikomasi nevienareikšmiškai, o arčiau Rusijos esančiose šalyse santykinės išlaidos yra akivaizdžiai didesnės.
Tikėdamasi narystės NATO, Švedija pernai paskelbė apie investicijas į karinę gynybą. Vyriausybės vertinimu, šios padidėjusios išlaidos kartu su papildomais biudžeto punktais, kurie patenka į NATO gynybos išlaidų apibrėžtį, užtikrins, kad 2024 m. Švedija pasieks 2 proc. tikslą.
Švedijos centrinės valdžios biudžeto bendrosios išlaidos pagal „gynybos ir nenumatytų atvejų priemonių“ skėtį rodo dideles investicijas į šią sritį ateinančiais metais ir didesnę santykinę svarbą, palyginti su kitomis valdžios sektoriaus išlaidų sritimis.
Jungtinės Karalystės Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė gynybos ekonomikos klausimais Fenella McGerty suskaičiavo, kam skiriami šie pinigai. Pasak jos, siūlomas 31 proc. išlaidų gynybai padidinimas šiais metais iki 126 mlrd. kronų (11,2 mlrd. eurų) „reiškia, kad Švedija šiemet gynybai išleis dvigubai daugiau, palyginti su 2019 m. lygiu. Nors visos biudžeto eilutės buvo padidintos, labiausiai padidėjimas pasireiškė įrangos įsigijimui“. Ji sakė, kad investicijų dalis gynybos biudžete išaugo nuo 28 proc. 2019 m. iki 44 proc. šiais metais.
Nors akivaizdu, kad gynyba tampa svarbia vidaus išlaidų pozicija, tačiau dėl mažo Švedijos dydžio jos gynybos biudžetas, palyginti su didžiųjų NATO narių biudžetu, yra menkas.
Gyvoji jėga ir ugnies galia
Švedijos dydis reiškia, kad ji smarkiai nepadidina bendro NATO šalių karinio personalo skaičiaus. Tačiau „Švedija į NATO atneša gerai aprūpintą kariuomenę, daugiau kaip šimtą pažangių naikintuvų, modernų laivyną... ir technologiškai pažangią gynybos pramonės bazę“, – pažymėjo Londono Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto mokslininkas Neilas Melvinas.
Kalbant apie įrangą, Švedija turi įvairių atsargų. Šalis, orientuota į teritorinę gynybą, perka artileriją ir šarvuotas kovos mašinas, modernizuoja savo tankus ir vis labiau integruoja savo oro pajėgas su kaimyninėmis šalimis.
IISS turimais 2023 m. lapkričio mėn. duomenimis, Švedija turi bent 1017 šarvuotųjų transporterių, 266 artilerijos pabūklus, 110 tankų, 99 karinius lėktuvus, įskaitant naikintuvus, 4 įprastais varikliais varomus povandeninius laivus.
Palyginus NATO šalių karines atsargas, Švedijos atsargų rodikliai rodo, kad Švedija yra per maždaug per vidurį. Kai kuriais atvejais šalis gerokai pranoksta savo galimybes. Pavyzdžiui, Švedija turi penktą didžiausią skaičių šarvuotų transporterių visame aljanse, t. y. daugiau nei daug didesnės šalys, tokios kaip Vokietija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.
Eksporto potencialas
Be šiuo metu Švedijos turimos įrangos, jos į eksportą orientuota gynybos pramonė gali patenkinti daugumą šalies įrangos poreikių. Be to, „būdami NATO jie turės prieigą prie daug daugiau pokalbių, konkursų ir dalijimosi informacija, ypač apie labai jautrią techniką, prie kurios anksčiau nebuvo prileidžiami, net jei jų įranga buvo sukurta pagal NATO standartus“, – „Politico“ sakė IISS gynybos pirkimų tyrėjas Tomas Waldwynas.
Pastarąjį dešimtmetį Švedijos karinės pramonės įmonės „Saab“ ir „BAE Systems Hägglands“ dalyvavo stambiuose ginklų sandoriuose visame pasaulyje, prekiaudamos įvairiais kariniais produktais.
Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) „Saab“, Švedijos naikintuvų „Gripen“ gamintoją, įvertino kaip bendrovę, kurios pajamos iš ginkluotės 2022 m. bus 39-os didžiausios pasaulyje, o bendrovės generalinis direktorius Michaelis Johanssonas yra viešai kalbėjęs apie prisijungimo prie NATO „vidinio rato“ naudą pramonės požiūriu.
Parengta pagal „Politico“ inf.
