Pekinas tvirtina, kad demokratinis Taivanas yra jo teritorija, ir niekada neatsisakė panaudoti jėgą, kad perimtų savarankiškos salos kontrolę.
Nuo 2016 metų, kai Taivano prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen, Pekinas nuolat didino karinį spaudimą, siųsdamas aplink salą karo lėktuvus ir laivus, t. y. naudodamas taktiką, kurią ekspertai vadina „pilkosios zonos“ veiksmais – tokiais, kurių dar negalima pavadinti atviru karo aktu.
Pastaraisiais mėnesiais Gynybos ministerija pradėjo pranešinėti apie pastebėtus Kinijos oro balionus, kurių kai kurie skraido tiesiai virš Taivano, o praėjusią savaitę Taivanas užfiksavo 11 aplink jį esančių karinių laivų – tai didžiausias skaičius šiais metais.
Pablogėję santykiai
Taipėjaus gynybos ministerija ketvirtadienį parlamentui pateiktoje ataskaitoje teigė, kad Pekinas „sustiprino savo karinį bauginimą“, sakydamas, kad aplink Taivaną ir jo atokesnes salas siunčiami dronai ir balionai yra būdas „rinkti žvalgybinę informaciją“.
Kinijos „dažni įsibrovimai į mūsų teritorinius vandenis ir oro erdvę su oro balionais, dronais ir civiliniais laivais (turi tikslą) vykdyti įvairiapusį ir intensyvų „pilkosios zonos“ bauginimą mūsų atžvilgiu“, – sakoma ataskaitoje.
Joje taip pat teigiama, kad Pekinas naudoja jūrų tyrimų laivus kaip „civilinį“ metodą „karinei veiklai“ užmaskuoti, o pakrančių apsaugos pajėgų ir karinių laivų siuntimu siekiama išsekinti Taivano jūrų ir oro pajėgas.
Įsiveržimais bandoma „ištrinti Taivano sąsiaurio vidurio linijos egzistavimą“, sakoma ataskaitoje, turint omenyje numanomą ribą 180 km vandens kelio, skiriančio Kiniją nuo Taivano pagrindinės salos, viduryje. Kinija šios vidurio linijos nepripažįsta.
Po T. Ing-wen išrinkimo abiejų šalių santykiai smarkiai pablogėjo, nes ji ir jos Demokratinė pažangos partija nepripažįsta Pekino pretenzijų į Taivaną.
Jos pavaduotojas Lai Ching-te, kurį Pekinas pavadino „pavojingu separatistu“, laimėjo sausio mėnesį vykusius salos prezidento rinkimus ir bus inauguruotas gegužę.
Įtampą dar labiau padidino praėjusį mėnesį netoli Taivano Kinmeno salos, kuri geografiškai yra arčiau žemyninės Kinijos, įvykęs mirtinas incidentas, kai, persekiojant Taipėjaus pakrančių apsaugos tarnybai, apvirto kinų žvejybos laivas su keturiais įgulos nariais ir du iš jų žuvo.
Taivanas gynė pakrančių apsaugos tarnybos veiksmus pabrėždamas, kad ši laikėsi procedūrų po to, kai kinų laivas įplaukė į „draudžiamus vandenis“, tačiau Pekinas apkaltino ją „siekiu išvengti atsakomybės ir nuslėpti tiesą“.
Taivano pakrančių apsaugos vadas pirmadienį sakė, kad po šio incidento vandenyse aplink Kinmeno salą kasdien apsilanko vidutiniškai 6–7 Kinijos laivai.
