„Dėl aukštų naftos kainų, valstybės investicijų į karo pramonę ir gebėjimo apeiti sankcijas Rusijos ekonomika laikosi geriau, nei tikėtasi. Karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja jėga, kitų ekonomikos sričių sąskaita“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame dokumente.
„Rusijos karo pramonė sugebėjo prisitaikyti prie sankcijų, tačiau struktūrinės ekonomikos spragos mažins jos atsparumą staigiems sukrėtimams ilgalaikėje perspektyvoje“, – pabrėžia Lietuvos žvalgyba.
Dokumente nurodoma, kad karas Rusijai kainuoja kur kas daugiau, nei Kremlius planavo – pirmąjį 2023 m. pusmetį karinės išlaidos viršijo visiems metams oficialiai numatytą sumą, tačiau Ginkluotųjų pajėgų finansavimas išlieka svarbiausias Maskvos prioritetas. 2024 m. kariniam biudžetui paskirta jau mažiausiai trečdalis biudžeto lėšų (daugiau nei 10 trln. rublių, arba 102 mlrd. eurų).
„Tikroji suma – neabejotinai didesnė, apimanti įslaptintus biudžeto išlaidų punktus. Karas, karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja jėga, sutraukiančia šalies finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius kitų ekonomikos sričių sąskaita“, – nurodo žvalgyba.
„Rusijos ekonomika laikosi geriau, nei tikėtasi, dėl aukštų naftos kainų, valstybės investicijų į karo pramonę ir gebėjimo apeiti sankcijas. Rusija dar neišnaudojo visų savo resursų, valstybinio ir privačiojo sektorių teikiamų galimybių, be to, nėra visiškai izoliuota. Todėl net ir augant kaštams ji sugeba rasti lėšų ir nejaučia didelio spaudimo keisti politinę kryptį“, – teigiama dokumente.
Ginklų tiekėjai
Žvalgyba nurodo, kad po invazijos į Ukrainą Rusijos karo pramonė augo daugiausia naudodama sukauptus rezervus, o valstybė stengėsi tobulinti ir prižiūrėti gamybos procesus. Gebėjimas importuoti trūkstamus užsienio gamybos ginkluotės komponentus ir įrangą per trečiąsias šalis ir įvairias sankcijų apėjimo schemas sušvelnino Rusijai taikomų ribojimų poveikį.
„Rusijos rėmėjų grupė beveik nepasikeitė. Kinija yra didžiausia mikroschemų tiekėja Rusijai, o juanis tapo pagrindine Rusijos tarptautinių atsiskaitymų valiuta. Elektronikos elementus Rusija taip pat importuoja per Centrinės Azijos ir Pietų Kaukazo šalis“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Vis dėlto didžiosios šių šalių bendrovės baiminasi antrinių sankcijų ir vengia tiesiogiai bendradarbiauti su Rusijos kompanijomis. Todėl šia veikla daugiau užsiima tarpininkai ir privačios įmonės“, – tikinama dokumente.
Atvirai karinės paskirties prekes Rusijai teikia tik Iranas ir Š. Korėja
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad atvirai karinės paskirties prekes Rusijai tiekia tik dvi šalys, kurioms pačioms yra taikomos sankcijos – Iranas ir Šiaurės Korėja. Iš jų Rusija perka karo veiksmams palaikyti reikalingą ginkluotę ir amuniciją.
„Irano tiekiami bepiločiai orlaiviai reikšmingai prisidėjo prie Ukrainos oro gynybos sekinimo ir leido Rusijai taupyti savą raketų arsenalą. 2023 m. pasiektas susitarimas su Šiaurės Korėja ir prasidėjęs didelio masto artilerijos šaudmenų tiekimas signalizuoja apie Rusijos valią išlaikyti kovų intensyvumą“, – informavo žvalgyba.
„Nors šaudmenys yra prastos kokybės, Rusijos kariaujamam išsekinimo karui to pakanka. Norėdama tęsti karą ir tuo pat metu atkurti bei vystyti savo karinius pajėgumus, Rusija susiduria su struktūrinėmis problemomis, kurios karui tęsiantis tik gilės“, – teigiama dokumente.
Žvalgyba nurodo, kad dabartinis Rusijos karo pramonės augimas nulemtas trumpalaikių veiksnių ir remiasi į konkrečias fizines savo galimybių ribas. Visų pirma, tai karo ir bendros demografinės situacijos nulemtas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, o artimoje perspektyvoje ši problema bus sprendžiama viliojant darbuotojus aukštais atlyginimais ir apsauga nuo mobilizacijos, tačiau tai reiškia augantį darbuotojų trūkumą kituose sektoriuose.
„Pramonės plėtrą taip pat itin riboja priklausomybė nuo užsienio technologijų, įskaitant didelę priklausomybę nuo gamybos priemonių (pramoninės įrangos). Sankcijų apėjimas neužtikrina Rusijai tvaraus ir pakankamo elektronikos ir įrankių tiekimo“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Naujos sankcijos ir ribojimai verčia keisti schemas, didina šių komponentų kainą ir priklausomybę nuo partnerių“, – teigia žvalgyba.
Struktūrinės problemos
Dokumente rašoma, kad Rusija tikisi, jog priklausomybė nuo užsienio komponentų yra laikina. Kremliaus pastangos keisti importą savo gamyba dalyje sričių (pvz. bepiločių orlaivių gamyboje) duoda vaisių dėl aiškesnių prioritetų ir kryptingo finansavimo.
„Vis dėlto gilios struktūrinės problemos net ir ilgalaikėje perspektyvoje trukdys Rusijai modernizuoti savo gamybą ir pasiekti akivaizdų technologinį savarankiškumą“, – rašo žvalgyba.
„Todėl Kremlius bus priverstas didinti savo ekonomikos kontrolę ir kreipti resursus tuo metu kylantiems iššūkiams spręsti. Tačiau artimoje perspektyvoje tikėtina, kad Rusija sugebės plėsti savo karinius pajėgumus ir finansuoti karą Ukrainoje“, – informuojama dokumente.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikiamas abiejų žvalgybos institucijų neįslaptintas grėsmių ir rizikos veiksnių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui vertinimas. Dokumente vertinami įvykiai, procesai ir tendencijos, apie kuriuos rinkti informaciją ir vertinti grėsmes Lietuvos žvalgybą įgalioja Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos patvirtinti žvalgybos informacijos poreikiai.
Remiantis jais ir atsižvelgiant į ilgalaikes nacionalinį saugumą veikiančias tendencijas, dokumente vertinamos svarbiausios artimoje perspektyvoje (2024–2025 m.) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčios kilti grėsmės ir rizikos veiksniai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant iki 10 metų perspektyvą. Informacija, kuria remiantis pateikti vertinimai šiame dokumente, baigta rinkti 2024 m. vasario 25 dieną.
