Ką netikėtas ir ypatingos svarbos Vokietijos kariuomenės vadų pokalbis reiškia, kaip reaguoja jame nuskambėjusi Jungtinė Karalystė ir kas bus toliau?
Atsakymus pateikė britų „The Guardian“.
Kaip nutekinta informacija tapo prieinama viešai
38 minučių įrašą socialiniuose tinkluose penktadienį paviešino aukšto rango Kremliaus propagandistė TV tinklo „RT“ redaktorė Margarita Simonian. Kai šeštadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad pradedamas tyrimas, skirtas išsiaiškinti, kas nufilmavo ir nutekino slaptą pokalbį, M.Simonian iškart pasisiūlė padėti.
Toks atviras informacijos nutekinimas gerokai skiriasi nuo ankstesnių Maskvos operacijų, kai įsilaužus duomenys būdavo perduodami per ne rusiškus kanalus, kaip „WikiLeaks“ ar tiesiog numesti internete. Ypač svarbu, kad informacija nutekinta tuo metu, kai didėja dėmesys O.Scholzo sprendimams ir toliau neperduoti Ukrainai „Taurus“ raketų, kurios efektyviai gali pasiekti iki 480 km atstumu esančius taikinius.
Reaguodamas į informaciją Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas jau šaukė: „Vokietijos armijos viduje vyksta apčiuopiamos ir konkrečios diskusijos apie smūgius Rusijos teritorijoje.“
Visuomet aršiai ir skandalingai pasisakantis buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirinko dar aštresnę retoriką, atitinkančią Kremliaus propaganda: „Mirtis vokiečiams-naciams okupantams“.
Kiek tai gėdinga Berlynui?
Labai. Slapti pokalbiai tarp kariuomenės vadų apskritai niekada neturėtų pasiekti viešumos. Nutekintame pokalbyje dalyvauja leitenantas generolas vokiečių „Luftwaffe“ vadas Ingo Gerhartzas ir trys jo pavaldiniai. Jie kalba apie „Taurus“ raketų galimybes, o pokalbis vyksta prieš numatytą susitikimą su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. Vykstant diskusijoje kalbama apie galimybes pakeisti O.Scholzo įsitikinimus.
Kaip pastebi „The Guardian“, neįprasta tai, kad diskusija vyksta ne saugiais kariuomenės kanalais, o komerciniu „Webex“ vaizdo kanalu.
Vienas iš pokalbio dalyvių prisijungė iš Singapūro, o tai ir galėjo būti silpnoji saugumo grandies dalimi.
Pokalbis buvo perimtas ir įrašytas arba jis buvo gautas ir perduotas „RT“.
Dalyje turinio gėdingai nuskambėjo ir Jungtinė Karalystė.
Ką Vokietijos karininkai sakė apie britus Ukrainoje?
I.Gerhartzas su komanda aptarinėjo, kiek Vokietija yra linkusi įsitraukti į „Taurus“ raketų perdavimą ir ar Berlynui reikėtų perduoti raketų programavimo ir tikslių taikinių taškus, jeigu šalis nuspręstų raketas perduoti. Pokalbio metu jie kalbėjo ir apie Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pavyzdžius. Čia pabrėžta, kad Ukrainoje esantys šių šalių kariai padeda rinkti informaciją apie tai, ką bombarduoti ir duoda patarimų šiais klausimais.
„Kai kalbame apie misijų planavimą, žinau, kaip anglai tai daro“, – skambučio metu savo pavaldiniams sakė „Luftwaffe“ vadas. Tuomet jis pasako, kad britai dirba ne tik iš savo teritorijos, bet ir „turi keletą žmonių karo lauke.“ Tada pasakoma, kad prancūzai taip nedaro.
Ar britai į Ukrainą slapta išsiuntė savo pajėgas ir kiek tai reikšminga?
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija nepatvirtina, ar britų pajėgos padeda ukrainiečiams naudoti „Storm Shadow“ raketas, tačiau jau ir anksčiau buvo gandų, kad būtent taip ir yra. Jeigu tai yra tiesa ir britai vis dar yra Ukrainoje net ir nutekinus informaciją, jų skaičius turėtų būti sąlyginai mažas. Tačiau bet kokia su taikiniais susijusi pagalba yra žingsnis arčiau tiesioginio įsitraukimo į karą.
Prieš savaitę O.Scholzas pats užsiminė, kad britų pajėgos Ukrainoje padeda „kontroliuoti taikinius“ ir iškart pabrėžė, kad Vokietija tokio scenarijaus sau neleistų nei Ukrainos teritorijoje, nei už jos ribų. Pasak O.Scholzo, tai keltų riziką Berlynui „dalyvauti kare“.
Veikiausiai Rusija jau anksčiau žinojo apie Jungtinės Karalystės karių buvimą Ukrainoje, nes nutekinus informaciją Maskva nepradėjo to eskaluoti, kaip yra įprasta.
„The Guardian“ nurodo, kad dokumentuose užfiksuota, jog Jungtinė Karalystė 2022 metų balandį Ukrainoje vėl atidarė savo gynybos skyrių. 2023 metų liepą ministras kalbėjo, kad britai turi savo karių šalyje, „kad paremtų Jungtinės Karalystės diplomatinį buvimą ir apmokymų pasiūlymą Ukrainos pajėgoms.“
Tačiau nutekinti duomenys atskleidžia, kad Jungtinė Karalystė Ukrainoje turi apie 50 specialiųjų pajėgų karių, o Jūrų pėstininkai Ukrainoje parėmė „diskretiškas operacijas“, kaip britų ambasados Kijeve atstatymas.
Kas bus toliau?
„The Guardian“ šaltiniai nurodė, kad nutekinta informacija turėtų erzinti gynybos ministeriją, tačiau ji nebuvo tokia konkreti, kad padarytų žalos. Įdomu ir tai, kad britų politikai susitelkė ne į nepasitenkinimą dėl paviešintos informacijos, bet į spaudimą O.Scholzui, kad šis sutiktų perduoti „Taurus“ raketas.
Paviešinti pokalbiai Maskvai naudingi tuo, kad dabar Kremlius gali viešai išnaudoti informaciją prieš O.Scholzą, kurį ir toliau dėl „Taurus“ raketų spaus Vakarų valstybės ir Ukraina. Čia ypatingai svarbu, kad pokalbio metu aptarta, jog šiomis raketomis būtų galima susprogdinti Krymo tiltą.
Parengta pagal „The Guardian“ informaciją.
