Donaldo Trumpo laukia ilgas kelias iki grįžimo į Baltuosius rūmus, tačiau jis jau apsigyveno Vokietijos kolektyvinėje psichikoje, praneša „Politico“.
Buvusio JAV prezidento grasinimas leisti Rusijai pulti nepakankamai į gynybą investuojančias NATO nares sukėlė baimę visoje Europoje. Šį išgastį padidino suvokimas, kad Amerikos branduolinis skėtis, dešimtmečius saugojęs didžiąją žemyno dalį, netrukus gali užsiskleisti.
Tokia perspektyva ypač neramina Vokietijos vadovus. Priešingai nei Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, Vokietija neturi savo branduolinių ginklų.
Tačiau Berlyną neramina ir tai, kad dauguma šalies piliečių palaiko branduolinio nusiginklavimo idėją. Antradienį dienraščio „Bild“ paskelbtos apklausos duomenimis, beveik 60 proc. vokiečių nepritaria idėjai įsigyti branduolinių ginklų.
Tačiau be branduolinio atgrasymo priemonių Vokietija atsidurtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino akiratyje.
Nors šaliai, kuri 75 metus gyveno Amerikos globoje yra sunku įvertinti Rusijos grėsmę, būtų neapdairu ją ignoruoti, nes negalima atmesti nei Rusijos pergalės Ukrainoje, nei D. Trumpo pergalės lapkritį vyksiančiuose JAV rinkimuose. Be to, jei Rusijai pavyktų laimėti Ukrainoje, ji turėtų aiškų kelią į likusią Europos dalį.
Atsižvelgiant į tai, kad D. Trumpas jau seniai abejoja Vašingtono įsipareigojimais NATO, galima manyti, kad Vokietijos vadovai bus užsiėmę alternatyvios gynybos strategijos kūrimu, rašo „Politico“.
Tačiau kol kas atrodo, kad jie bando laimėti laiko. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir kiti vadovaujantys pareigūnai stengėsi užgesinti viešas diskusijas apie branduolinę Vokietiją.
„Tai labai sudėtinga diskusija, kurios geriau būtų nevykdyti, – rėžė B. Pistoriusas, lankydamasis NATO būstinėje Briuselyje. – Branduolinės diskusijos yra ne tai, ko mums reikia. Tai reikštų nereikalingą eskalaciją.“
„Turime vienerius ar dvejus metus“
Tačiau atsižvelgiant į realias grėsmes, tokia eskalacija gali būti neišvengiama, teigia „Politico“.
Vokietija turi iki aštuonerių metų, kol padrąsėjęs V. Putinas pabandys atplėšti dar gabalėlį Europos, pranešė Vokietijos kariuomėnės atstovai.
Tačiau Vokietijos saugumo ir karo ekspertas Maximilianas Terhallis pateikė dar skeptiškesnę poziciją.
„V. Putinas jokiu būdu nelauktų penkerius ar aštuonerius metus, – perspėjo jis. – Turime nuo vienerių iki dvejų metų.“
Kai kurie Vokietijos politikai laikosi tos pačios pozicijos, kurios laikėsi pastaruosius dešimtmečius. „Raskite ką nors kitą, kas mus apgintų“, – teigia jie.
Katharina Barley ir Christianas Linderis pasiūlė bandyti sujungti Prancūzijos branduolines pajėgas į bendrą Europos arsenalą.
Ch. Lindneris siūlo užmegzti strateginį dialogą su Prancūzija ir Jungtine Karalyste, kad būtų išnagrinėtas „kolektyvinis saugumas“.
„Naujausius D. Trumpo komentarus turėtume vertinti kaip reikalavimą daugiau galvoti apie šį Europos saugumo NATO viduje elementą, – dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašė Ch. Lindneris. – Kai ant kortos pastatyta taika ir laisvė Europoje, neturėtume vengti šių sudėtingų klausimų.“
Bendros atominės pajėgos
Tai anaiptol ne pirmas kartas, kai Vokietija nerimauja dėl branduolinio atgrasymo priemonių.
D. Trumpo išpuoliai prieš NATO 2018 m. įžiebė panašią diskusiją, tačiau jam pralaimėjus JAV prezidento rinkimus ši tema nutilo gan greitai.
Septintojo dešimtmečio pradžioje tuometinis Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris, kuris abejojo dėl JAV patikimumo, kreipėsi į Prancūzijos prezidentą Charles'į de Gaullį, norėdamas sužinoti, ar jis galėtų įtraukti Vokietiją į Prancūzijos branduolines smogiamąsias pajėgas, vadinamas Force de frappe – Prancūzijos branduolines smogiamąsias pajėgas. Jo prašymas buvo mandagiai atmestas.
Be to, net jei šioms šalims pavyktų susitarti sujungti Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės arsenalus į bendras branduolines pajėgas, Europa vis tiek turėtų tik apie 550 kovinių galvučių.
Karo strategų teigimu, to nepakanka atgrasyti Rusijos agresiją visame žemyne, nes Maskva turi apie 6 tūkst. branduolinių galvučių. Europai reikėtų bent 1 tūkst. papildomų strateginių branduolinių ginklų, kad įtikinamai atgrasytų Rusiją, perspėjo M. Terhallis.
Atsižvelgdama į savo turtą ir politinę įtaką, Vokietija turėtų imtis iniciatyvos ir įsigyti atominių ginklų. Tačiau, greitas problemos sprendimo būdas reikalautų JAV pagalbos.
Kaip ir Rusija, JAV branduolinių ginklų atsargos siekia apie 6 tūkst. galvučių, tačiau 2010 m. Vašingtonas su Maskva susitarė, kad abi pusės išlaikys tik 1 550 aktyvių ginklų, o tai reiškia, kad dalį jų šios valstybės gali parduoti, teigia „Politico“.
„Neturime laiko ilgalaikiam planui, – perspėjo M. Terhallis. – Laikas ne mūsų pusėje, todėl turime pirkti tai, kas yra rinkoje.“
„Mums trūksta laiko“
Tačiau, Vokietijai ir tai sunkiai pasiekiama.
Pirmiausia, JAV nėra suinteresuota branduolinių ginklų platinimu, netgi ir tarp sau draugiškų valstybių, tiesa ši pozicija gali pasikeisti valdant D. Trumpui, rašo „Politico“.
Net jei JAV sutiktų parduoti savo atomines galvutes, jų įsigijimas priverstų Vokietiją pasitraukti iš 1968 m. pasirašyto Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties kuriuo siekiama sustabdyti tokių ginklų plitimą.
Berlynas galėtų pasiteisinti tuo, kad saugumo garantijos, kurios egzistavo pasirašius šią sutartį paprasčiausiai nebeegzistuoja. Tačiau dabartinės Vokietijos vyriausybės kontekste, kuriai priklauso socialdemokratų ir žaliųjų partijos, toks žingsnis būtų neįsivaizduojamas.
Žaliųjų partija išpopuliarėjo per judėjimą prieš branduolinę energetiką, o Vokietijos sprendimą atsisakyti šios energijos partija laiko didžiausiu savo pasiekimu.
Tuo tarpu Vokietijos socialdemokratai turi prieš branduolinę energetiką nukreiptą sparną, kuriam vadovauja įtakingas partijos parlamentinės frakcijos vadovas Ralfas Mützenichas.
Šis politikas jau daugelį metų siekė priversti JAV atitraukti likusias branduolines galvutes iš Vokietijos teritorijos, nors savo poziciją pakeitė po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Šis įvykis paskatino valdančiąją koaliciją pakeisti nuomonę dėl „branduolinio dalijimosi“ – ilgamečio Vokietijos įsipareigojimo atakos atveju paleisti JAV atomines galvutes.
Siekdamas išlaikyti šį vaidmenį, Berlynas ėmėsi veiksmų pakeisti senstantį šalies kovinių orlaivių parką ir sutiko įsigyti JAV pagamintų reaktyvinių lėktuvų F-35, galinčių nešti branduolines bombas.
Nors tai rodo tam tikrą Vokietijos vadovybės pragmatizmą, siekis įsigyti atominį ginklą gali peržengti ribas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vengia diskusijų šia tema. Tačiau, atsižvelgiant į D. Trumpo pergalės galimybę bei Rusijos grėsmę, politikas negalės tylėti amžinai.
„Mums trūksta laiko“, – įspėja M. Terhallis.
Paruošta pagal „Politico“ inf.
