Daugeliui svarstant, kada pagaliau pasibaigs Kremliaus vadovo Vladimiro Putino vykdoma agresija, britų leidinio „Sky News“ kalbinti ekspertai apžvelgė, ką greičiausiai pamatysime per ateinančius 12 karo mėnesių.
Kitas Rusijos taikinys
Jungtinės Karalystės saugumo ir gynybos analitikas profesorius Michael'as Clarke'as teigia, kad per likusią šių metų dalį Ukraina gali prarasti daugiau teritorijų, kurias gynė, tačiau ji sunkiai dirbs, kad sustiprintų savo pajėgas 2025 m. ir įtikintų Vakarų galybes, kad galiausiai gali atremti Rusijos invaziją.
Pasak jo, ant žemės Rusija bandys užimti Kramatorską ir Slovianską, o tai reikštų, jog Maskvos rankose atsidurtų beveik visas Donbaso regionas. Jūroje ukrainiečiai stengsis kuo labiau išnaudoti spaudimą, kurį gali daryti Krymui, vis sėkmingiau veikdami vakarinėje Juodosios jūros dalyje. Ore Rusija maksimaliai išnaudoja savo natūralų kiekybinį pranašumą, tačiau Kijevas tikėsis, kad oro karą pavyks pakreipti taip, kad Rusijos orlaiviai būtų laikomi toliau nuo jo fronto zonų.
Tačiau svarbiausia iš visų bus abiejų pusių konkurencija dėl karo produkcijos, teigia M.Clarke'as.
Rusija neabejotinai gali pati pasigaminti daugiau nei Ukraina, pažymi ekspertas. Pasak jo, Ukraina gali pasigaminti daug gerų ir naujoviškų karo atsargų, tačiau ji gali prilygti Rusijos gamybos lygiui tik turėdama visišką Vakarų galybių paramą.
Ateinančiais metais tai bus svarbiausias – ir labiausiai neapibrėžtas – šio karo frontas, pažymi M.Clarke'as.
„Tikėtina, kad Ukraina praras likusią Donbaso dalį“
Saugumo ir konfliktų ekspertas daktaras Huseynas Alijevas sako, kad per ateinančius 12 mėnesių Kijevas patirs „rimtesnių teritorinių nuostolių“.
Apmąstydamas neseniai įvykusį Avdijivkos žlugimą, jis aiškino, kad taktinių rezervų ir šaudmenų trūkumas – problemos, su kuriomis ukrainiečiai susidūrė 2023 m. „nepavykusios“ Bachmuto gynybos metu – ir toliau kelia problemų.
„Šiuo metu Ukraina yra labai priklausoma nuo užsienio šaudmenų ir ginklų tiekimo, nes praėjus dvejiems metams po konflikto vietinė masinė šaudmenų gamyba vis dar atsilieka, net kai kalbama apie pagrindinius šaudmenis, tokius kaip minosvaidžių minos ar minosvaidžių sviediniai“, – sakė jis.
Palyginimui, Rusija greitai ir efektyviai „instituciškai prisitaikė ir mokosi“, pridūrė H.Alijevas.
„Bet koks Ukrainos delsimas gali lemti rimtesnius teritorinius nuostolius“, – pažymėjo jis, perspėdamas, kad šalyje pagamintų artilerijos sviedinių ir bepiločių orlaivių trūkumas gali turėti skaudžių pasekmių.
„Jei Ukraina nesiims statyti gynybinių įtvirtintų pozicijų ir nepadidins vietinės šaudmenų gamybos, taip pat nepagerins mobilizacijos ir verbavimo, tikėtina, kad šiais metais ji praras likusią Donbaso regiono dalį ir kai kurias teritorijas pietuose“, – padarė išvadą H.Alijevas.
„Kijevo vyriausybės pralaimėjimas – įmanomas iki metų pabaigos“
„Sky News“ diplomatijos ir pasaulio naujienų redaktorius Dominicas Waghornas pažymi, kad abi šio karo pusės šiuo metu vykdo tai, kas Jungtinėse Valstijose vadinama „laikyk ir statyk“ strategija.
Negalėdamos pasiekti proveržio, Rusija ir Ukraina tikisi išlaikyti liniją, kol sustiprins savo pajėgas.
Manoma, kad tai tęsis visus metus, nebent Vakarai nuspręstų suteikti Ukrainai lemiamą kokybinį pranašumą, ką iki šiol per visą šį konfliktą darė pernelyg nedrąsiai ir atsargiai.
Jei iki šio konsolidacijos laikotarpio pabaigos Ukraina negaus daug didesnės paramos, tikėtina, kad Rusija turės persvarą.
NATO šalys kartu sudėjus turi daug didesnę ekonominę ir karinę galią, tačiau jos nusprendė kiekviena atskirai nesidalyti ja tiek, kad suteiktų Ukrainai pakankamai lėšų išstumti užpuolikus.
Ukrainai buvo suteikta pakankamai, kad ji galėtų tęsti karą, bet ne jį laimėti. Dabar abejojama, ar jai bus atsiųsta tiek, kad ji galėtų atsilaikyti.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas žino, kad jo išlikimas priklauso nuo to, ar jis laimės, ar pralaimės karą, todėl, kaip galima nuspėti, imasi visų priemonių, kad to išvengtų, pažymi D.Waghornas ir priduria:
„Jis militarizuoja ekonomiką ir imasi atsargumo priemonių, kad išvengtų neišvengiamų padarinių dėl sparčiai augančio aukų skaičiaus. Jis uždraudė vienam prieš karą nusistačiusiam varžovui dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose ir, atrodo, nužudė žymiausią jo invazijos į Ukrainą kritiką Aleksejų Navalną.“
Rusija aplenkė Vakarų sankcijas
Naujausias „Sky News“ ekonomikos redaktoriaus Edo Conway'aus tyrimas yra naujausias pavyzdys, iliustruojantis, kaip Rusijai pavyksta išvengti katastrofiškų Vakarų sankcijų padarinių.
Krmelius pasitelkė Šiaurės Korėjos ir, atrodo, dar labiau Kinijos paramą, kad užsitikrintų šaudmenų ir ginklų tiekimą, kuris gerokai pranoksta amuniciją, siunčiamą visų Ukrainos Vakarų rėmėjų kartu sudėjus.
Be to, vis dar abejojama, kokio dydžio karinę ir finansinę paramą Amerika yra pasirengusi siųsti Ukrainai.
Įspūdinga V.Putino dezinformacijos mašina daugeliui Vakaruose pasėjo abejonių dėl karo teisingumo ir neteisingumo bei pergalės galimybių.
V.Putinas rado naudingų kanalų savo melagienoms ir iškreiptai istorijos versijai skleisti, sąmoningai ar ne, pavyzdžiui, per skandalingąjį amerikiečių žurnalistą Tuckerį Carlsoną, primena E. Conwoy'us.
Ukraina pasiekė tam tikrų laimėjimų jūroje, nuskandindama kelis Rusijos karo laivus, tačiau sausumos kare, nors ir palaipsniui, bet vis labiau praranda teritoriją.
Jei Vakarai nuspręs nedidinti paramos, kad pasipriešintų Rusijos karo ekonomikos galiai ir jos sąjungininkų paramai, tikėtina, kad metų pabaigoje bus pasiektas lūžio taškas, kai Kijevo vyriausybės pralaimėjimas gali pradėti atrodyti įmanomas, įspėja E.Conwoy'us.
Tuomet, pasak jo, Vakarai gali sužinoti, kiek nuoširdus yra V. Putinas, kai jis tvirtina, kad toliau nepuls NATO šalių, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis pasaulio saugumui.
„Rusijos aukų skaičius vis didės“
Buvęs Jungtinės Karalystės aukšto rango karinės žvalgybos ir saugumo pareigūnas Philipas Ingramas sako, kad abiejų pusių nuostoliai išliks dideli, tačiau, Vakarams stiprinant Ukrainos gynybą, Rusijos nuostoliai bus „vis didesni“.
„Rusija pasikliauja Šiaurės Korėja ir Iranu, o tai nieko gero nežada; Vakarų gynybos pramonės bazė, šaudmenų gamintojai pagaliau atsibudo“, – sakė jis.
Buvęs karininkas sakė, kad Ukraina, vykdydama Specialiųjų operacijų valdybos operacijas okupuotose teritorijose ir Rusijoje, rengia „strateginio manevravimo meistriškumo pamokas“.
Jų metu buvo vykdomi nužudymai, geležinkelių nukreipimai nuo bėgių, sprogdinamos kuro saugyklos ir naftos perdirbimo gamyklos, taip pat kariniai štabai, aerodromai ir logistikos sandėliai buvo atakuojami toliašaudžiais ginklais, o Rusijos Juodosios jūros laivynas tapo bejėgis, aiškino Ph.Ingramas.
„Tai kartu su atsinaujinusiu Vakarų tiekimu leis Ukrainai susigrąžinti daugialypę iniciatyvą“, – svarstė jis.
Tačiau ar tai padės greitai užbaigti karą? Ph.Ingramas mano, kad tai „labai mažai tikėtina, nebent Maskvoje įvyktų esminių pokyčių“.
„Manau, kad apie Rusijos ir Ukrainos karą kalbėsime dar po 730 dienų, – prognozavo jis. – Tačiau dar po 730 dienų Rusija bus gerokai susilpnėjusi, ji tiesiog negalės sau leisti daugiau, o Vakaruose įperkamumas tėra politinis sprendimas, nes Ukrainos pralaimėjimo kaina yra gerokai didesnė.“
„Būtent tai užtikrins tolesnę Vakarų paramą, kad ir kokie būtų rinkimų rezultatai“, – svarstė Ph.Ingramas.
Sunkūs metai V. Zelenskiui
Britų karo analitikas Seanas Bellas mano, kad Ukrainos likimas priklauso nuo V.Putino, o 2024-ieji Ukrainai gali pasirodyti labai sunkūs metai.
„Nors Vakarų politinė parama prezidentui V.Zelenskiui atrodo gana tvirta, šią retoriką paversti nuolatiniu mūšiuose laiminčių ginklų tiekimu darosi vis sunkiau, – aiškino jis. – Vakarų kariniai fondai yra išsekę, o be ginklų ir amunicijos Ukrainos perspektyvos yra niūrios.“
Tačiau ekspertas pabrėžė, kad Rusija susidurs su tuo pačiu iššūkiu ir bandys užmegzti ryšius su Šiaurės Korėja ir Iranu, kad sustiprintų savo gynybos pramonės bazę, finansuojamą iš didėjančių pajamų iš naftos.
„Prezidento rinkimai gali būti lemiami“, – pabrėžė jis.
„Administracijos pasikeitimas JAV gali reikšti, kad ateinančiais metais finansinė ir karinė parama Ukrainai sumažės. Net ir gaudama didžiulę paramą 2023 m., Ukraina nesugebėjo pralaužti Rusijos linijų. Bet koks paramos sumažinimas gali būti lemiamas. O kadangi už nugaros Rusijos prezidento rinkimai, V. Putinas gali jaustis padrąsintas „padvigubinti“ savo specialiąją karinę operaciją Ukrainoje. Antrieji šio konflikto metai prasidėjo su optimizmu dėl artėjančio Ukrainos pavasario puolimo. Tačiau be ryžtingos, nuoseklios ir patikimos Vakarų strategijos aprūpinti Ukrainą ginklais ir amunicija, kurių jai reikia pergalei, šie metai prezidentui V.Zelenskiui gali pasirodyti daug sunkesni“, – teigė S.Bellas.
Vakarai negali sau leisti apsiskaičiuoti
Rusijos politikos ekspertė Jaroslava Barbieri teigia, kad 2024-ieji bus metai, kai Vakarai atliks lemiamą vaidmenį.
Nors ji prognozuoja, kad Rusija išlaikys materialinį ir žmogiškųjų išteklių pranašumą, ji tiki, kad ES ir NATO „rimtai įsipareigos“ gerinti Ukrainos gynybinius pajėgumus.
„2022 m. Vakarai nepakankamai įvertino Ukrainos gebėjimą kovoti. 2023 m. Vakarai nepakankamai įvertino Rusijos gebėjimą atsigauti po karinių nesėkmių ir išlaikyti ilgalaikį karą, – sakė ji. – Ginklų lašelinės tiekimo Ukrainai politika atspindėjo Vakarų vyriausybių iliuziją, kad parama Ukrainos pergalei gali reikšti ką nors kita nei lemiamo pralaimėjimo Rusijai sukėlimas. 2024 m. yra metai, kai Vakarai negali sau leisti vėl suklysti. Karo ateitis priklauso nuo to, ar Vakarai susitaikys su realybe, kad tai egzistencinis karas ne tik Ukrainai, bet ir visiems Vakarams.“
J.Barbieri nuomone, geriausias scenarijus būtų jei D.Trumpas negrįštų į Baltuosiuosius rūmus, o Vakarų galybės parengtų nuoseklų planą, kaip panaudoti Rusijos įšaldytą turtą Ukrainos naudai. Savo ruožtu Ukraina padidintų mobilizaciją, išlaikytų gynybines linijas ir sustiprintų savo priešlėktuvinę gynybą.
Politologė sakė, kad tuomet Kijevas padidintų bepiločių orlaivių atakų skaičių, ypač Kryme, ir įgytų tolimųjų tiksliųjų smūgių pajėgumų, kad galėtų smogti giliai už priešo linijų.
„Kartu šie veiksniai leistų Ukrainai atkurti savo pajėgumus vykdyti plataus masto puolamąsias operacijas 2025 m.“, – sakė ji.
Tačiau blogiausio scenarijaus atveju „sugrįžtų Amerikos izoliacionizmas ir Europos politinis paralyžius“.
„Susidūrę su dideliu šovinių trūkumu, Ukrainos kariai būtų priversti mažinti karinių operacijų mastą, – aiškino ekspertė. – Ukrainos nesugebėjimas papildyti mūšio lauko pajėgų padidintų kylančią įtampą Ukrainos visuomenėje. Kremlius ir toliau naudotųsi bet kokiais Vakarų neryžtingumo požymiais, kad įteigtų, jog Ukraina negali laimėti šio karo ir kad derybos dėl susitarimo Maskvos sąlygomis yra vienintelė išeitis. Savo ruožtu tai gali sukelti naują Ukrainos pabėgėlių bangą.“
Įstrigusi JAV parama
„Sky News“ korespondentas Jungtinėse Valstijose Markas Stounas sako, kad Karas Artimuosiuose Rytuose šiek tiek užgožė ilgai besitęsiantį ginčą Vašingtone dėl finansavimo Ukrainai.
Kaip atskleidė „Sky News“ liudininkai, Ukrainos kariuomenė beveik nebeturi ginklų ir amunicijos. Rytinėje Ukrainos dalyje V.Putinas turi persvarą.
Niujorke susirinkę Europos užsienio reikalų ministrai net nebando įrodinėti, kad yra kitaip.
Vašingtone nedidelė, bet įtakinga D.Trumpą palaikančių politikų grupė, atstovaujanti abejojantiems rinkėjams visoje šalyje, blokuoja įstatymo projektą, kuriuo Ukrainai siunčiama dar viena didžiulė ginklų siunta.
Nėra absoliučiai jokių garantijų, kad jie leis jį priimti.
Stebina tai, kad Europos užsienio reikalų ministrai, atvykę į JT paminėti metinių, savo pranešimus skiria Amerikai, o ne Rusijai, pažymi M.Stounas. Pasak jo, gana tiesmukai jie ragina Ameriką imtis veiksmų ir toliau remti Ukrainą.
„Tai atitinka Amerikos žmonių interesus“, – 5-ojoje aveniu vykusiame renginyje sakė Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai.
Tai žinia, kuri dar nepasiekė Amerikos.
Daug kur Amerikoje gaji nuostata „pirmiausia Amerika / saugumas prasideda namuose“ ir neaiškumai dėl tolimojo karo finansavimo pagrįstumo. Ir nepamirškite – karo Ukrainoje perspektyvos gali pasikeisti dar labiau, jei lapkritį bus išrinktas D.Trumpas, primena M.Stounas.
Anot jo, artėja šio ilgo karo momentas, kai likimas gali iš esmės pasikeisti.
Parengta pagal „Sky News“ inf.
