Prognozės apie ginkluoto konflikto tarp Rusijos ir NATO pradžią po 6–10 metų yra pernelyg optimistinės. Viskas gali prasidėti ir anksčiau, tik tai nebus toks pats plataus masto karas, kaip Ukrainoje.
Tokią nuomonę interviu „Unian“ išsakė Berlyne įsikūrusio Europos atsparumo iniciatyvos centro direktorius S. Sumlenijus.
Jis pažymėjo, kad Kremlius puikiai supranta, jog konvenciniame kare Rusija negali nugalėti NATO bloko. Tačiau, kita vertus, Maskva mato ir NATO nenorą kovoti su Rusija iki visiškos pergalės.
Pasak analitiko, tokiomis sąlygomis Rusijai nereikia karinės pergalės prieš Aljansą.
„Reikia tik pademonstruoti NATO nesugebėjimą apginti savo narių. Tam pakanka išprovokuoti susidūrimą, kurio metu aljansas pasirinks vidines politines diskusijas, o ne karinį atsaką. Ideali proga bus tada, kai bus neutralizuotas pagrindinis NATO veikėjas. Šiuo tikslu rusai laukia Donaldo Trumpo išrinkimo“, – teigė analitikas.
S. Sumlenijus taip pat nurodė galimą tokio Rusijos ir NATO konflikto scenarijų.
„Rusija daro politinį spaudimą Baltijos šalims arba Lenkijai. Kartu ji signalizuoja: „Mes nenorime pulti, siekiame apsaugoti savo interesus“. Po to, kai interesai, Rusijos teigimu nėra gerbiami, suduodamas ribotas smūgis“, – analitikas apibūdino galimo konflikto pradžią.
„Toliau seka pareiškimas: „Mes norime, kad būtų vykdomas karinis konfliktas, mes tik įžengiame į Vilnių, mes nenorime nieko daugiau. Juk nenorite dėl šio miesto pradėti Trečiojo pasaulinio karo, ar ne?“. Vyksta šantažo, grasinimų, melo derinys, skleidžiama nuomonė, kad grėsmė nesusijusi su didelėmis valstybėmis, o tik su mažomis, kurios yra kaltos“, – aiškino jis.
Pasak S. Sumlenijaus, jei NATO tokiu atveju liks nuošalyje, daugelis šalių suabejos, ar jos turėtų likti Aljanse. Jis pažymėjo, kad šis scenarijus nėra prognozė, tai Rusijos vizija, kaip viskas galėtų atrodyti.
„Tai yra Rusijos svajonės. Negaliu sakyti, kad jos nėra nepagrįstos. Nežinau, kaip dabar, bet prieš trejus metus Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nebūtų kovojęs už Vilnių“, – pažymėjo analitikas.
Rusijos agresijos scenarijus
Lapkričio mėnesį analitinis centras „Vokietijos užsienio politikos draugija“ (DGAP) sumodeliavo Rusijos agresijos prieš NATO šalis scenarijų.
Šis modelis remiasi scenarijumi, kuomet karštoji karo Ukrainoje fazė baigėsi Ukrainos pralaimėjimu, arba perėjimu prie įšaldyto konflikto.
Analitikų nuomone, tokiu atveju, jei Rusija nepatirs karinio pralaimėjimo Ukrainoje ir nepradės vidinių politinių permainų, Maskva atstatys savo kariuomenę per 6–10 metų.
Be to, atsižvelgiant į Rusijoje vykstančius procesus, šios šalies pajėgos gali pasiekti tokį potencialą, kuris leistų jai pradėti plataus masto karą prieš NATO.
Parengta pagal UNIAN inf.
