V. Zalužnas nušalintas nuo vyriausiojo vado pareigų tuo metu, kai Ukrainos daliniai atsidūrė užnugaryje keliose ilgosios fronto linijos dalyse, ypač rytinėse Donecko ir Charkovo srityse. Jiems beviltiškai trūksta sviedinių ir kitos amunicijos, taip pat trūksta patyrusių karių.
Rusijos karo mašina dirba visu pajėgumu ir turi daug daugiau vyrų, iš kurių gali papildyti savo gretas, nei Ukraina. Rusija apeina tarptautines sankcijas, o jos pajamos iš naftos padeda finansuoti gausias karo išlaidas.
V. Zelenskis sakė, kad jis ir V. Zalužnas nuoširdžiai diskutavo apie tai, ką reikia keisti kariuomenėje. Jis pridūrė, kad „sąstingio jausmas pietinėse srityse ir sunkumai kovojant Donecko srityje paveikė visuomenės nuotaikas“.
Visuomenės nuotaikos iš tiesų niūresnės. Neseniai Ukrainoje atliktos apklausos duomenimis, manančių, kad įvykiai krypsta neteisinga linkme, padaugėjo nuo 16 proc. 2022 m. gegužę iki 33 proc. 2023 m. gruodį.
Mažai tikėtina, kad V. Zalužną pakeitęs generolas Oleksandras Syrskis pasiūlys radikalių stiliaus pokyčių, tačiau manoma, kad jis bus artimesnis V. Zelenskiui.
O. Syrskis sausumos pajėgoms vadovavo nuo pat Rusijos invazijos, tačiau buvo kritikuojamas už tai, kad pratęsė Bachmuto gynybą didele žmonių kaina. Pavaldiniai apibūdino jį kaip stokojantį empatijos, o kai kurie kariai ėmė vadinti jį „generolu 200“ (200 yra karinis kodas, reiškiantis žuvusįjį per operaciją).
„O. Syrskis vertinamas kaip konsensuso rezultatas“, – sako Matthew Schmidtas, Naujojo Heiveno universiteto Konektikute Tarptautinių reikalų programos direktorius.
„Kai kurie sako, kad jis per daug sovietinis, t. y. neišradingas, bet gabus, kai kurie sako, kad jis prastai priima nemalonią tiesą, ką darė ir pats V. Zalužnas, o kai kurie sako, kad jis yra geriausias iš blogiausių generolų“, – pridūrė M. Schmidtas.
M. Schmidtas sako, kad šiuo metu yra nedaug galimybių. „Galbūt tai toks karo etapas, kai saugus pasirinkimas yra teisingas žingsnis“, – aiškino jis.
Neatidėliotina O. Syrskio užduotis bus stabilizuoti fronto linijas. Taip pat į darbotvarkę pateks ir tokie darbai kaip išsekusių kai kurių geriausių Ukrainos brigadų gretų papildymas ir vakarietiškos amunicijos atvežimo į fronto linijas pagreitinimas bei išsilaikymas kare, kol visa tai įvyks.
Kiti prioritetai: kokį dėmesį skirti ilgesnio nuotolio smūgiams prieš Rusijos infrastruktūrą, pavyzdžiui, degalų sandėlius ir karines bazes, kovinių lėktuvų F-16 integravimas į mūšio planus ir spartus naujos kartos bepiločių sistemų kūrimas.
Trūkumai fronto linijose
Vykstant nuolatinėms rusų atakoms Avdijivkos ir Kupjansko apylinkėse, „pirmiausia reikia įsitikinti, kad galite išlaikyti esamą kontakto liniją“, – sako M. Schmidtas.
„Taktinis V. Putino silpnumas nereiškia, kad jis negali nužudyti tūkstančių savo karių, bandydamas užimti didelius teritorijos gabalus. Bet kuris naujas vadas turi atsižvelgti į šią riziką“, – pridūrė jis.
Pastarosiomis savaitėmis keliose pažeidžiamose teritorijose esantys fronto daliniai CNN pasakojo, kad jiems dažnai nuolat trūksta šaudmenų, ypač vakarietiškų 155 mm artilerijos sviedinių. Pasak jų, vienoje ginkluotės pozicijoje kariai buvo aprūpinami dūminiais sviediniais, kai išnaudojo savo didelės sprogstamosios galios amuniciją.
„Tai geriau nei jokių šovinių“, – sakė vienas karys.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas sausio pabaigoje CNN teigė, kad šaudmenys yra „vienas iš lemiamų veiksnių“ kare.
JAV Kongresui užblokavus J. Bideno administracijos 61 mlrd. dolerių karinės pagalbos paketą, Vašingtonas jau kelis mėnesius siunčia mažesnius paketus, ir, pasak JAV pareigūnų, šis sulėtėjimas jau pradėjo daryti įtaką Ukrainos kariuomenės planavimui ir operacijoms.
M. Schmidtas patikino, kad neatidėliotinas prioritetas yra pristatyti į frontą pakankamai artilerijos sviedinių, kad rusai negalėtų pasinaudoti JAV pagalbos teikimo pertrauka.
„Kiekvienas artilerijos sviedinys, kuriuo galima šaudyti, reiškia, kad reikia mažiau pėstininkų, kad būtų galima išlaikyti fronto liniją“, – aiškino jis.
Jei Ukraina nori pereiti nuo pasipriešinimo prie kovos, svarbiausi prioritetai yra atnaujinti JAV karinės pagalbos tiekimą ir skatinti Europos šaudmenų gamybą. ES pripažino, kad jai nepavyks įgyvendinti savo tikslo iki kovo mėn. pagaminti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių, ir apskaičiavo, kad jų bus pagaminta maždaug perpus mažiau.
„Jei paklausite kario fronte, ko jam dabar labiausiai reikia, jis atsakys, kad sviedinių. Šis atsakymas buvo toks pat vakar, prieš mėnesį, prieš pusmetį ir prieš metus“, – šią savaitę teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad šovinių trūkumas niekada nevirstų šovinių badu“, – pridūrė jis.
Žmogiškųjų išteklių persvara
Rusijos žmogiškųjų išteklių rezervas yra bent tris kartus didesnis nei Ukrainos. K. Budanovas CNN sakė, kad Rusijos pajėgas Ukrainos teritorijoje ir netoli jos „sudaro vien 510 000 karių“.
Profesionalesni Ukrainos daliniai yra išsekę dėl dvejus metus trukusių nesibaigiančių kovų, jų gretos išretėjusios dėl aukų. Ukraina neskelbia duomenų, tačiau JAV pareigūnai apskaičiavo, kad žuvo iki 70 000 ukrainiečių karių ir beveik dvigubai daugiau buvo sužeista.
Papildomos mobilizacijos Ukrainoje mastas ir greitis yra opus politinis klausimas bei vienas iš nesutarimų tarp V. Zelenskio ir V. Zalužno šaltinių, kuris teigė, kad kariuomenei reikia dar pusės milijono karių, ir kritikavo „spragas mūsų teisės aktuose, leidžiančias piliečiams išvengti atsakomybės“.
„Turime pripažinti didelį priešo pranašumą mobilizuojant žmogiškuosius išteklius ir kaip tai galima palyginti su Ukrainos valstybės institucijų nesugebėjimu pagerinti mūsų ginkluotųjų pajėgų personalo lygį nenaudojant nepopuliarių priemonių“, – praėjusią savaitę CNN pasakojo V. Zalužnas.
Ukrainos parlamente svarstomas įstatymo projektas numato sumažinti minimalų šaukimo į kariuomenę amžių nuo 27 iki 25 metų (šios nuostatos V. Zelenskis pernai nepasirašė) ir įvesti griežtas bausmes asmenims, kurie nesilaiko mobilizacijos taisyklių. Karinio amžiaus piliečiai privalėtų su savimi nešiotis karinės registracijos dokumentus.
Ambicingesnis įstatymo projekto variantas buvo atšauktas dėl visuomenės kritikos, todėl dar neaišku, kiek veiksminga naujoji priemonė padės išspręsti rimtus trūkumus. V. Zelenskis nerimauja dėl vyriausybės galimybių mokėti už didesnę nuolatinę kariuomenę (atlyginimas frontininkams šešis kartus viršija vidutinį Ukrainos darbo užmokestį – 3 000 JAV dolerių per mėnesį) bei dėl kylančios politinės rizikos.
„Gyventojai vis dar yra pasiryžę kovoti, tai matome iš viešosios nuomonės apklausų, tačiau jie yra išsekę“, – sako M. Schmidtas.
Bepilotės sistemos
V. Zalužnas atkakliai tvirtino, kad, atsižvelgiant į tai, jog Rusija turi daugiau karių ir ginkluotės, Ukrainai reikia iš esmės pakeisti savo mūšio lauko technologijas: pavyzdžiui, sudėtingesni bepiločiai orlaiviai ir kitos bepilotės sistemos realiuoju laiku teiktų žvalgybinę informaciją bei tikslią informaciją apie taikinius.
Savo naujausioje esė V. Zalužnas teigė, kad tokių investicijų padidinimas ir kibernetinių technologijų diegimas galėtų duoti rezultatų per penkis mėnesius.
Laikas yra labai svarbus. Rusijos kariuomenė ir toliau daro klaidų, tačiau mokosi ir prisitaiko, ypač atakos ir žvalgybos bepiločių orlaivių bei elektroninio karo panaudojimo srityje.
K. Budanovas CNN teigė, kad rusai pasimokė iš savo klaidų bei padarė atitinkamas išvadas.
„Okupantai žymiai išaugino visų rūšių bepiločių sistemų skaičius, įskaitant antžemines sistemas ir pan.“, – aiškino K. Budanovas.
Ukrainos kariai, ginantys dangų aplink sostinę Kijevą, CNN pasakojo, kad rusai naudoja naują maskuotę, apgaulingus skrydžio maršrutus ir inžinerines naujoves, kad jų bepiločius orlaivius ir raketas būtų sunkiau numušti.
Rusijos kariuomenė taip pat panaudojo sklandymo technologiją, kad galėtų tiksliau mėtyti bombas iš oro – tai viena iš priežasčių, kodėl praėjusią vasarą Ukrainos puolimas pietuose žlugo.
Paprasčiau tariant, Ukrainai reikia didinti technologinį atotrūkį, kaip pripažino V. Zelenskis savo kalboje, kurioje paskelbė apie vadovybės pasikeitimą. Sparčiai besiplečianti šalies dronų pramonė bus labai svarbi šioms pastangoms ir jau duoda rezultatų.
Avdijivkos rajone dislokuoti modernūs dronai (angl. First Person, arba FPV), valdomi tik dėvint akinius, kuriuose pilotas mato tai ką mato dronas. Šie dronai turėjo pražūtingą poveikį Rusijos bandymams apsupti miestą, padarydami didelių nuostolių tankams ir amunicijai skirtoms transporto priemonėms. Buvęs Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas aiškino, kad jie yra „daug pigesnė, bet ne mažiau veiksminga priemonė priešo technikai ir gyvajai jėgai naikinti nei prieštankinės raketų sistemos ir artilerijos šaudmenys“.
F-16 įvedimas, kurio tikimasi ne anksčiau kaip šį pavasarį, turėtų sumažinti rusų pranašumą danguje, tačiau V. Zalužno iškeltas tikslas pasiekti absoliučią persvarą ore, kad Ukraina galėtų pereiti į puolimą, atrodo tolima perspektyva. Naujų kovinių lėktuvų integravimas į bendrą mūšio strategiją bus labai svarbus uždavinys O. Syrskiui.
Pastaraisiais mėnesiais ukrainiečiai sėkmingai plėtojo atakas prieš Rusijos karinę infrastruktūrą, transporto jungtis ir naftos perdirbimo gamyklas iki pat Sankt Peterburgo ir Rusijos Tolimųjų Rytų.
Neseniai įvykdytas bepiločio orlaivio smūgis naftos perdirbimo gamyklai Volgograde buvo naujausias laimėjimas iš kelių tikslinių smūgių serijos.
Dar svarbiau yra tai, kad, nepaisant to, jog Ukraina praktiškai neturi savo karinio jūrų laivyno, specialiosios operacijos, kurioms vadovauja K. Budanovas ir Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), „leido Ukrainai užgrobti Rusijos Juodosios jūros laivyną uoste ir sunaikinti daugybę oro gynybos ir amunicijos objektų Kryme“, teigė JAV Karinio jūrų laivyno institutas.
Ukraina pirmoji pradėjo kurti jūrinius bepiločius orlaivius, kuriais buvo išvesti iš rikiuotės keli Juodosios jūros laivyno karo laivai. Oro dronai, raketos ir sabotažo operacijos bent jau sutrikdė Rusijos logistiką.
„Jiems reikia nutraukti Rusijos tiekimo linijas Ukrainoje ir priversti Rusijos visuomenę pajusti karą kasdieniame gyvenime. Jei V. Putinui teks perkelti išteklius, kad apsaugotų savo užnugarį, vadinasi, liks mažiau išteklių, su kuriais jis galėtų pereiti į puolimą“, – dėstė M. Schmidtas.
Dideli batai, kuriuos reikės užpildyti
Per pastaruosius metus Ukrainos sąjungininkų ir fronto vadų optimizmo jausmą pakeitė niūresnės nuotaikos, pripažino V. Zelenskis. „Greičiausiai nebus jokio gilaus ir nuostabaus proveržio“, – gruodžio mėn. savo niūrų vertinimą išsakė V. Zalužnas, o šis komentaras tikrai nesuteikė jam malonės Ukrainos prezidento akivaizdoje.
Nusivylimas šalies viduje, kivirčai tarp sąjungininkių (ES prieš Vengriją) ir JAV Kongreso paralyžius prisidėjo prie niūrių perspektyvų. Tuo tarpu Rusijos lyderį Vladimirą Putiną padrąsino galimybė, kad į Baltuosius rūmus sugrįš Donaldas Trumpas.
Užpildyti V. Zalužno batus nebus lengva.
Mickas Ryanas, į atsargą išėjęs australų generolas, lankęsis Ukrainoje ir susitikęs su aukštais pareigūnais, apibūdino jį kaip „charizmatišką ir populiarų karinį lyderį, kuris savaitėmis prieš Rusijos plataus masto invaziją viską numatė ir tam ruošėsi“.
„Jis yra didvyris – nuvertinti jo nuopelnų neįmanoma“, – CNN sakė vienas Zaporožėje kovojantis karys.
O. Syrskis taip pat turi savų pasiekimų, ypač dėl Kijevo gynybos pirmosiomis dienomis ir žaibiško puolimo, per kurį 2022 m. rugsėjį buvo atkovoti Charkovo plotai.
Tačiau nuo to laiko šis karas smarkiai pasikeitė.
Artimiausiu metu Ukrainos vadovybė turi parodyti vienybę po netvarkingai įvykusių permainų. Prezidento kanceliarijos patarėjas Michailas Podoliakas sakė, kad „karo metu politinė konkurencija, ypač kariuomenės, generolų ir politikų lygmeniu, neatrodo labai gerai“.
Naujų tikslų įkvėpimas yra dar svarbesnis, kai Ukraina atrodo pažeidžiama.
„V. Putinas gali mesti į priešą kūnus, pasitelkdamas Rusijos kiekybę, kad įveiktų Ukrainos kokybę. Tai labai stalinistinis požiūris į mūšio lauką, ir jis įaugęs į Rusijos strateginę kultūrą“, – teigė M. Schmidtas.
Parengta pagal CNN inf.
