Vasario 8 d. Volodymyras Zelenskis susitiko su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Valerijumi Zalužnu ir padėkojo jam už dvejus darbo metus. Valstybės vadovas tai pranešė savo „Telegram“ kanale.
„Padėkojau už dvejus Ukrainos gynimo metus. Aptarėme, kokio atnaujinimo reikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Taip pat aptarėme, kas gali būti atnaujintoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybėje. Tokiam atnaujinimui – pats metas. Pasiūliau Valerijui Zalužnui ir toliau būti komandoje“, – sakoma pranešime.
Pats V. Zalužnas patvirtino naujienas per „Telegram“, sakydamas, kad kariuomenės užduotys pasikeitė nuo karo pradžios 2022 m. ir „visi turi keistis ir prisitaikyti prie naujų realijų, kad kartu laimėtų“.
„Nusprendėme pakeisti savo požiūrį ir strategiją. Esu dėkingas visiems, kurie yra su manimi, generaliniam štabui, gynybos ministerijai ir Ukrainos prezidentui.“, – sakė jis.
Į jo vietą Ukrainos prezidentas paskyrė generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį. Valstybės vadovas tai pranešė vakariniame vaizdo kreipimesi.
„Aš paskyriau generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu“, – pareiškė V. Zelenskis.
Naujajam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui Oleksandrui Syrskiui priskiriami nuopelnai ginant Kijevą, kai Rusijos pajėgos įsiveržė, ir padedant sužlugdyti Kremliaus planus per kelias dienas parklupdyti šalį.
Kaip rašoma žurnale, V. Zalužno pakeitimas Oleksandru Syrskiu „atrodo kaip kažkas lemtingo“. Šį sprendimą iš dalies galima paaiškinti lemiamu V. Zalužno vaidmeniu atremiant Rusijos kariuomenę pirmosiomis invazijos dienomis, taip pat jo populiarumu tarp karių ir civilių.
„Skirtumai tarp aktoriaus, tapusio politiku, ir mūšiuose užgrūdinto vado iš dalies buvo susiję su kultūra ir asmenybe. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. šie skirtumai tapo nereikšmingi – tiesą sakant, jie netgi tapo privalumu“, – rašo „The Economist“.
Žurnalas pažymi, kad kiekvienas šalies pasipriešinimo elementas susitelkė ties savo užduotimi. Užuot vykdęs centralizuotą kontrolę, V. Zelenskis atliko „vyriausiojo patrioto, išreiškiančio savo tautos iššaukiantį atsisakymą pasiduoti Rusijos agresijos akivaizdoje“, vaidmenį. V. Zalužnas, kuris iš esmės daugelį metų kariavo su Rusija, daugiausia dėmesio skyrė kovai.
Rusijos ir Ukrainos kariuomenėms įsitvirtinus, o fronto linijai sustingus, trintis ėmė imti viršų. Prastėjant V. Zalužno ir V. Zelenskio santykiams, kilo nesutarimų dėl to, ką daryti mūšio lauke. V. Zelenskis ir jo administracija laikė V. Zalužną atsakingu dėl nesėkmės praėjusią vasarą surengtame kontrpuolime. Jie norėjo, kad kariuomenė ruoštųsi naujoms atakoms, ir reikalavo, kad jis parengtų mūšio planus ir prisiimtų nepopuliarią naštą mobilizuoti papildomas pajėgas.
Kita vertus, V. Zalužnas griežtai nesutiko su V. Zelenskio sąlygomis. Generolas tikino, kad jo atsargumas po nesėkmingo pirmojo puolimo leido išsaugoti gyvybiškai svarbius karius ir techniką. Jis teigė, kad negalėjo planuoti kito kontrpuolimo, nes nežinojo, kokiais ištekliais disponuoja. Be to, V. Zalužnas priešinosi mobilizacijai. Generolas sakė, kad mobilizuoti visuomenę yra politikų pareiga.
„Karo metu politikai ir kariai dažnai yra prastos nuomonės vieni apie kitus. Tačiau tai, kas iš tikrųjų pasmerkė V. Zelenskio ir V. Zalužno santykius, buvo besikeičianti prezidento nuomonė apie tai, kaip karas nulems, kokia šalimi turėtų tapti Ukraina“, – rašo žurnalas.
„The Economist“ taip pat primena, kad pirmasis interviu su V. Zelenskiu buvo duotas Kijeve, praėjus vos kelioms savaitėms po invazijos. Tuo metu prezidentas iškalbingai kalbėjo apie savo šalies kovą už jos, kaip Europos demokratinės valstybės, likimą. Jis sakė, kad Ukraina labiau vertina gyvybę nei teritoriją. Tačiau pastaruoju metu V. Zelenskis daro pareiškimus, kad jo prezidentavimo tikslas – grąžinti visas okupuotas Ukrainos teritorijas.
Kaip pastebi žurnalas, vis labiau aiškėjant, kad šis karinis tikslas „negali būti pasiektas“, V. Zelenskio nepakantumas savo generolui augo. Jis ir jo pareigūnai jautė grėsmę dėl V. Zalužno populiarumo. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis siekė centralizuoti valdžią.
„V. Zalužno atleidimas turės politinių pasekmių... Tie, kurie pažįsta generolą, nelaiko jo politiku, tačiau tokioje šalyje kaip Ukraina vienas ar kitas oligarchas neabejotinai laikys jį priemone savo ambicijoms įgyvendinti. Savo ruožtu V. Zelenskis turi būti pakankamai išsilavinęs, kad suprastų, jog jei jis ir jo administracija bandys numalšinti nepasitenkinimą (atleisdami V. Zalužną – UNIAN), jie pakenks politinei kultūrai, kurią bando gelbėti. Svarbiausias klausimas – ar V. Zelenskis sugebės pasinaudoti generolo V. Zalužno atleidimu, kad pakeistų savo karo viziją“, – rašo „The Economist“.
Parengta pagal „Unian“ inf.
