Naujasis 206 km ilgio sienos barjeras buvo pastatytas 2022–2023 m., reaguojant į 2021 m. pavasarį kilusią migracijos krizę, kai tūkstančiai migrantų mėgino patekti į Lenkiją. Varšuva dėl krizės kaltino Baltarusijos vyriausybę, kad ji skraidina migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos viliodama melagingu pažadu lengvai patekti į Europos Sąjungą.
„Fizinį“ barjerą sudaro penkių metrų aukščio plieninė tvora su spygliuota viela viršuje, o „elektroninį barjerą“ – stebėjimo kameros ir šiluminio vaizdo stebėjimo įranga. Pastatyti tokią tvorą Lenkijai atsiėjo maždaug 1,6 mlrd. zlotų (368 mln. eurų).
Tačiau Lenkijos vidaus reikalų ministras M. Kierwinskis sakė, jog kartu su naujuoju pasienio užkardos vadu „dirba dėl priemonių, kurios užsandarintų barjerą“. Kalba eina apie tokias priemones kaip specialūs spaustukai, neleidžiantys žmonėms sulenkti tvoros stulpų, ir daugiau elektroninės įrangos, įskaitant judesio detektorius, pridūrė M. Kierwinskis.
Ministras taip pat sakė, kad ministerija stengiasi, jog elgesys su pasienyje pagautais migrantais būtų humaniškesnis, tačiau nepakenkiant Lenkijos saugumui. Svarstoma mintis įsteigti paieškos ir gelbėjimo grupes Sienos apsaugos padaliniuose prie Baltarusijos sienos, kad būtų „užkirstas kelias humanitarinėms krizėms, apie kurias pranešė aktyvistai“.
„Pateiksime visą paketą priemonių, bet noriu pabrėžti viena: svarbiausias tikslas visada bus Lenkijos sienų saugumas“, – sakė M. Kierwinskis.
