Pastarosiomis dienomis beveik tuzinas karių ir vadų interviu laikraščiui „The Washington Post“ pasakojo, kad personalo trūkumas dabar yra didžiausia problema. Pasak jų, Rusija susigrąžino puolimo iniciatyvą mūšio lauke ir intensyvina atakas.
Vienas Rytų Ukrainoje kovojančios mechanizuotosios brigados bataliono vadas sakė, kad jo dalinyje šiuo metu yra mažiau nei 40 pėstininkų – karių, dislokuotų priekinės linijos grioviuose ir stabdančių Rusijos puolimą. Visiškai sukomplektuotame batalione jų būtų daugiau kaip 200.
Kitos brigados pėstininkų bataliono vadas sakė, kad jo dalinys taip pat neturi pakankamai karių.
Apklausti kariai kalbėjo anonimiškai, nes jie nebuvo įgalioti kalbėti viešai ir už savo komentarus galėjo sulaukti atsakomųjų veiksmų.
Pranešimai apie didelį karių trūkumą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ruošiantis pakeisti savo kariuomenės vadą generolą Valerijų Zalužną. Vienas iš pagrindinių jų nesutarimų yra dėl to, kiek naujų karių Ukraina turėtų mobilizuoti.
Pasak dviejų su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, V.Zalužnas yra sakęs V.Zelenskiui, kad Ukrainai reikia beveik 500 tūkst. naujų karių, tačiau prezidentas privačiai ir viešai šį skaičių atmetė. V.Zelenskis yra sakęs, kad iš Ukrainos karinės vadovybės nori gauti daugiau pagrindimo, kodėl reikia tiek daug šauktinių, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip Kijevas juos apmokės.
Vakarų partnerių finansinė parama negali būti naudojama karių atlyginimams mokėti, o Ukrainos biudžetas jau dabar yra suvaržytas, nes JAV prezidento Joe Bideno pasiūlytas 60 mlrd. dolerių pagalbos paketas įstrigo Kongrese. Europos Sąjunga praėjusią savaitę patvirtino maždaug 50 mlrd. eurų pagalbą, kai jos teikimas buvo atidėtas kelioms savaitėms dėl Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pasipriešinimo.
Kijeve vykstančios diskusijos dėl mobilizacijos ir dėl to, kiek šalis turėtų ją padidinti, sukėlė fronto linijose esančių karių pyktį.
Bataliono vadas Oleksandras sakė, kad jo dalinio kuopose vidutiniškai yra apie 35 proc. karių, palyginti su tuo, kiek jų turėtų būti. Antrojo bataliono vadas iš šturmo brigados sakė, kad tai būdinga kovines užduotis vykdantiems daliniams.
Paklaustas, kiek naujų karių gavo – neskaičiuojant tų, kurie grįžo po sužeidimų, – Oleksandras sakė, kad per pastaruosius penkis mėnesius į jo batalioną buvo atsiųsti penki žmonės. Jis ir kiti vadai teigė, kad naujokai paprastai būna prastai apmokyti, todėl kyla dilema, ar verta žmogų iš karto siųsti į mūšio lauką, kadangi ten labai reikia pastiprinimo, tačiau jis gali būti sužeistas ar žūti dėl žinių bei įgūdžių trūkumo.
„Visko pagrindas – žmonių trūkumas“, – pabrėžė Oleksandras.
„Kur mes einame? Nežinau, – nerimavo jis. – Nėra jokios pozityvios perspektyvos. Absoliučiai jokios. Tai baigsis daugybe mirčių, visuotine nesėkme. Ir greičiausiai, manau, frontas kur nors žlugs, kaip 2022m. atsitiko priešui Charkovo srityje.“
2022 m. rudenį ukrainiečiai pasinaudojo silpna Rusijos fronto linijos vieta, kur Maskvos pajėgos buvo nepakankamai sukomplektuotos, ir sugebėjo išlaisvinti didžiąją dalį šiaurės rytų regiono per greitą vienos savaitės rugsėjo puolimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į gėdingą nesėkmę reagavo šalyje paskelbdamas mobilizaciją.
Ukrainos parlamentas šiuo metu peržiūri mobilizacijos įstatymo projektą, pagal kurį minimalus šaukimo į kariuomenę amžius bus sumažintas nuo 27 iki 25 metų. Tačiau tiek prie įstatymo projekto dirbantys įstatymų leidėjai, tiek kariai pripažino, kad Kijevas prastai paaiškino visuomenei, kodėl į frontą reikia siųsti daugiau žmonių.
Vietoj to, pranešimai buvo painūs, o V.Zelenskis ir V.Zalužnas viešai prieštaravo vienas kitam ir sudarė tam tikrą priešpriešos įspūdį.
Rugpjūtį V.Zelenskis atleido visų Ukrainos regioninių kariuomenės verbavimo biurų vadovus, motyvuodamas susirūpinimu dėl korupcijos. Tačiau kai kurios iš šių pareigybių liko laisvos, todėl mobilizacija sustojo, sakė aukštas kariuomenės pareigūnas. Lauko vadai patvirtino, kad nuo rudens atvyko nedaug naujų žmonių.
„Turime tiesioginių problemų su personalu, – sakė pėstininkų bataliono vado pavaduotojas Mykyta. – Nes tai yra karas, o gynyboje žūsta pėstininkai.“
„Aš kalbuosi su savo draugais, taip pat karininkais kituose daliniuose, ir tais, kurie yra pėstininkų daliniuose; padėtis beveik visur tokia pati“, – pridūrė Mykyta.
Šaudmenų ir ginklų trūkumas taip pat yra problema. Vadas, kurio dalinys neseniai buvo perkeltas į naują fronto dalį Rytų Ukrainoje, sakė, kad gavo 10 šovinių dviem haubicoms. V.Zelenskis pripažino, kad artilerijos amunicijos tiekimas sulėtėjo, Europai nespėjant pagaminti pakankamai šovinių, kad patenkintų Ukrainos poreikius bei vis dar stringant pagalbos paketo priėmimui Vašingtone.
Personalo trūkumas gali sukelti domino efektą, teigia Ukrainos kariai mūšio lauke.
Ypač žiemą, kai oro sąlygos sudėtingos, pėstininkai turėtų būti rotuojami maždaug po trijų dienų. Tačiau kadangi daliniams trūksta karių, dislokavimas užsitęsia, arba užnugaryje tarnaujantys kariai, nors ir nėra tam tinkamai pasirengę, priverčiami eiti pareigas fronte. Kariai, kurie dėl pervargimo yra psichiškai ir fiziškai išsekę, kartais nesugeba apginti savo postų, todėl Rusija, turinti daugiau žmonių ir amunicijos, gali pasistūmėti į priekį.
„Juos reikia kuo nors pakeisti, – sakė bataliono vadas Oleksandras. – Jų nėra kuo pakeisti, todėl jie daugiau sėdi, jų moralė krenta, jie suserga arba nukenčia nuo nušalimų. Jų nebelieka. Nėra kam jų pakeisti. Frontas lūžta. Frontas trupa. Kodėl negalime jų pakeisti? Nes neturime žmonių, niekas neateina į kariuomenę. Kodėl niekas neateina į kariuomenę? Todėl, kad šalis nepasakė žmonėms, kad jie turėtų eiti į kariuomenę. Valstybė nesugebėjo paaiškinti žmonėms, kad jie turėtų eiti į kariuomenę. Tie, kurie žinojo, kad turėtų eiti, jau visi atėjo.“
41 metų Serhijus, būrio vadas, kovojantis Avdijivkoje – intensyviausių Rusijos puolimų vietoje, sakė, kad jis ir jo vyrai retai keičiasi jau po trijų dienų. Dažniau praeina penkios dienos – ar net dešimt.
Bataliono vado pavaduotojas kitoje brigadoje Dmytro sakė, kad jo pėstininkai paprastai gauna dvi dienas poilsio po penkių ar dešimties dienų kovų, o kadangi dauguma jo karių yra vyresni nei 40 metų, jų fizinio pasirengimo stoka dar labiau padidina problemas.
„Tai jaučiasi, žmonės yra išsekę ir morališkai, ir fiziškai, – pažymėjo Serhijus. – Labai sunku, oro sąlygos, nuolatinis apšaudymas. Jie daro didelį poveikį žmogaus psichikai.“
Rotacijos trūkumas yra visos Ukrainos kariuomenės problema – ne tik pėstininkų linijoje. Kariai gali gauti kelias laisvas dienas, kad galėtų grįžti namo ir pasimatyti su šeimomis, bet retai kada daugiau. Jie sako, kad vis dar yra motyvuoti kovoti su Rusijos okupantais, bet jiems taip pat reikia poilsio ir daugiau pastiprinimo.
V.Zelenskis taip pat paprašė kariuomenės ir parlamento parengti įstatymą dėl beveik dvejus metus kovojusių karių demobilizacijos. Prie įstatymo projekto dirbantys parlamento nariai sakė, kad svarsto planą, kaip atleisti, arba „demobilizuoti“, karius, kurie fronte išbuvo 36 mėnesius. Tačiau tam reikėtų siųsti žmones, kurie juos pakeistų.
„Kiekvienas karys galvoja apie tą vaikiną, kuris vaikšto Dniepro, Lvovo ar Kijevo gatvėmis, – sakė Mykyta. – Jie galvoja apie juos ir taip pat nori pailsėti. Žinoma, jų galvose atsiranda mintis: kai kurie vaikinai tiesiog vaikšto ten, o mes esame čia.“
Parengta pagal „The Washington Post“ inf.
