Tai buvo diena, kurios J.Bidenas ir jo komanda baiminosi daugiau nei tris mėnesius, rašo laikraštis „The New York Times“. Diena, kai palyginti nedidelio masto Irano įgaliotųjų grupuočių išpuoliai prieš amerikiečių karius Artimuosiuose Rytuose tapo mirtini ir sustiprino spaudimą JAV prezidentui atsakyti tuo pačiu.
Jordanijoje bepiločiui lėktuvui pražudžius tris amerikiečių kariškius ir sužeidus dar dvi dešimtis, J.Bidenas turi nuspręsti, kiek toli jis yra pasirengęs žengti atsakomųjų žingsnių, rizikuodamas sukelti platesnio masto karą, kurio siekė išvengti nuo pat spalio 7 d., kai „Hamas“ teroristinis išpuolis sukėlė dabartinę Artimųjų Rytų krizę.
Iki šiol J.Bidenas kruopščiai derino savo atsaką į daugiau kaip 150 Irano remiamų kovotojų išpuolių prieš JAV pajėgas regione nuo spalio 7 d. Jis iš esmės nekreipė dėmesio į daugumą tų, kurie buvo sėkmingai neutralizuoti arba nepadarė beveik jokios žalos, o po įžūlesnių išpuolių, pavyzdžiui Irano remiamų Jemeno hučių atakų prieš laivus Raudonojoje jūroje, jis leido JAV pajėgoms surengti ribotus smūgius, daugiausia nukreiptus į pastatus, ginklus ir infrastruktūrą.
Tačiau pirmosios amerikiečių karių žūtys nuo priešo ugnies pareikalaus kitokio lygio atsako, sakė amerikiečių pareigūnai, ir prezidento patarėjai dėl to sutarė, kai sekmadienį su juo konsultavosi per vaizdo konferenciją. Neaišku liko tik tai, ar J.Bidenas smogs taikiniams pačiame Irane, kaip jį ragino respublikonų kritikai, sakydami, kad jis bus „bailys“, jei to nepadarys.
„J.Bidenui kyla klausimas, ar jis tiesiog nori reaguoti į įvykius regione, ar nori pasiųsti didesnę žinią, kuria būtų bandoma atkurti atgrasymo jausmą, kurio regione jau keletą mėnesių nebuvo“, – „The New York Times“ sakė Brianas Katulis, Artimųjų Rytų instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, dirbęs nacionalinio saugumo pareigose valdant prezidentui Billui Klintonui.
„Esu tikras, kad jie ieško tam tikro „aukso viduriuko“ atsako“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje „ne per griežtą“ atsaką, kuris išprovokuotų visavertį karą, „ne per švelnų“, kuris tik pratęstų konfliktą, „bet tokį, kuris atrodytų tinkamas“.
J.Bidenas nenurodė savo ketinimų, bet pažadėjo kaip nors reaguoti. „Trys amerikiečių kariai, kurių netekome, buvo patriotai aukščiausia prasme, – sakė jis pareiškime. – Stengsimės būti verti jų garbės ir didvyriškumo. Tęsime jų įsipareigojimą kovoti su terorizmu. Ir neabejokite – visus atsakingus asmenis patrauksime atsakomybėn mūsų pasirinktu laiku ir būdu.“
Išpuolis Jordanijoje iš esmės nesiskyrė nuo to, ką amerikiečių pajėgos matė daugiau nei tris mėnesius, išskyrus tai, kad jis buvo sėkmingesnis. Administracijos pareigūnai ir žvalgybos agentūros sekmadienį bandė nustatyti, ar tai buvo sąmoningas Irano mėginimas eskaluoti konfliktą, ar tai turėjo būti tokia pati ribota ataka, kokią rengia jo įgaliotiniai, bet šiuo atveju atsitiko taip, kad per sėkmingą atsitiktinumą iš tikrųjų žuvo amerikiečiai.
JAV pareigūnai jau kelis mėnesius teigė nemanantys, kad Iranas nori tiesioginio karo su Jungtinėmis Valstijomis, ir sekmadienį šio vertinimo viešai nekeitė. Tačiau tuo pat metu, pasak pareigūnų, Iranas pasitelkė savo įgaliotąsias pajėgas, kad padidintų spaudimą Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui, pastarajam toliau talžant „Hamas“ Gazoje.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kad būtų galima aptarti slaptą informaciją, sekmadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos nemano, jog išpuoliu Jordanijoje Iranas ketino pradėti platesnio masto karą. Tačiau jis įspėjo, kad analitikai vis dar renka ir vertina turimą informaciją, kad nustatytų, ar Iranas įsakė surengti agresyvesnį išpuolį, ar sukarinta grupuotė nusprendė tai padaryti savarankiškai.
Nors platesnis konfliktas galėtų pasitarnauti Irano tikslams, JAV pareigūnai jau seniai manė, kad Teheranas supranta, jog tiesioginis karas su Jungtinėmis Valstijomis būtų labai žalingas. Jordanijos išpuolis įvyko tuo metu, kai kai kurie Amerikos pareigūnai svarstė idėją, kad Iranas gali būti ties riba, kai bando pažaboti kai kurias savo įgaliotųjų pajėgų pajėgas, tačiau ši teorija gali būti paneigta Jordanijos išpuolio metu.
J.Bideno sprendimą apsunkina galimybė, kad suintensyvėjus kovoms su Iranu gali būti sunkiau nutraukti kovas Gazoje. Sekmadienį Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas J. Burnsas Paryžiuje susitiko su Izraelio, Egipto ir Kataro pareigūnais, kad pabandytų sudaryti susitarimą, pagal kurį Izraelis maždaug dviem mėnesiams sustabdytų karinę kampaniją prieš „Hamas“ mainais į daugiau kaip 100 įkaitų, paimtų spalio 7 d., paleidimą.
J. Bideno administracija taip pat bando derėtis dėl atskiro susitarimo, kad būtų išvengta didesnio konflikto tarp Izraelio ir kitos Irano remiamos karinės grupuotės „Hezbollah“, įsikūrusios Libane.
Sekmadienį respublikonai negailėjo daug laiko kaltindami J.Bideną dėl karių žūties Jordanijoje, teigdami, kad per pastaruosius tris mėnesius jis nesiėmė ryžtingesnių veiksmų, todėl Iranas ir jo įgaliotiniai įsitikino, kad gali nebaudžiamai veikti
„Visas pasaulis dabar laukia ženklų, rodančių, kad prezidentas pagaliau pasirengęs panaudoti Amerikos jėgą, kad priverstų Iraną pakeisti savo elgesį“, – sakė respublikonų lyderis senatorius Mitchas McConnellas iš Kentukio. Pietų Karolinos respublikonas senatorius Lindsey Grahamas sakė kategoriškai: „Smogti Iranui dabar. Smogti stipriai.“
Respublikonai teigė, kad J.Bidenas, nuolaidžiaudamas Teherano muloms, padrąsino Iraną. Jie minėjo jo pastangas derėtis dėl naujo susitarimo su Iranu, ribojančio jo branduolinių ginklų programą, ir susitarimą, užtikrinantį penkių įkalintų amerikiečių paleidimą mainais į pagalbą Iranui gauti 6 mlrd. dolerių iš savo naftos lėšų, kurios jau buvo pažadėtos Teheranui humanitariniais tikslais pagal politiką, patvirtintą buvusio prezidento Donaldo Trumpo laikais. Šie pinigai buvo įšaldyti praėjus kelioms dienoms po spalio 7 d. Irano remiamo judėjimo „Hamas“ išpuolio.
„Jis paliko mūsų karius kaip sėdinčius ančiukus, o dabar trys žuvę ir dešimtys sužeistų, deja, kaip ir prognozavau, kad nutiks kelis mėnesius, – sakė Arkanzaso senatorius respublikonas Tomas Cottonas. – Vienintelis atsakas į šiuos išpuolius turi būti triuškinantis karinis atsakas Irano teroristinėms pajėgoms tiek Irane, tiek visuose Artimuosiuose Rytuose. Bet kas kita patvirtins, kad J.Bidenas yra bailys, nevertas būti vyriausiuoju vadu.“
Tuo tarpu D.Trumpas, kuris dabar yra respublikonų kandidatas į prezidentus, siekiantis mesti iššūkį J.Bidenui 2024 m. JAV prezidento rinkimuose sekmadienį socialiniame tinkle teigė, kad „ši ataka niekada nebūtų įvykusi, jei aš būčiau prezidentas, nėra net šansų“.
Tačiau Iranas ir jo įgaliotiniai iš tiesų atakavo JAV ir jų sąjungininkų interesus D.Trumpo prezidentavimo laikotarpiu, o vienu metu D.Trumpas atšaukė atsakomąjį smūgį, kuris, jo nuomone, būtų buvęs per didelis. Vėliau jis įsakė smogti smūgį, per kurį žuvo aukščiausio rango Irano generolas, tačiau kai Iranas atsakė raketų smūgiais, kurie sužeidė, bet nenužudė amerikiečių karių, D.Trumpas įsakė daugiau nesiimti jokių veiksmų.
Per pastaruosius kelis mėnesius J.Bidenas kelis kartus, įskaitant Kalėdų dieną, nurodė surengti karinius smūgius. Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Irano remiamų kovotojų bepiločio lėktuvo smūgis sužeidė tris amerikiečių tarnybos narius, vieną iš jų – kritiškai, J.Bidenas įsakė surengti atsakomuosius oro smūgius Irake.
Jis taip pat įsakė JAV kariuomenei nusitaikyti į kovotojų vadą, kaltinamą dėl išpuolio; amerikiečių pajėgos šį įsakymą įvykdė sausio 4 d., Bagdade suduodamos bepiločio lėktuvo smūgį, per kurį žuvo vadas Mushtaqas Jawadas Kazimas al-Jawari.
Iki šiol vienintelis nuo spalio 7 d. regione žuvęs amerikiečių kariškis žuvo ne nuo ugnies, o per operaciją Arabijos jūroje, kuria siekta užkirsti kelią Irano ginklų tiekimui hučių judėjimui. Praėjusią savaitę buvo paskelbta dviejų karinio jūrų laivyno SEAL karių žūtis, kai vienas iš jų iškrito už borto, o kitas nardė bandydamas jį išgelbėti. Spalio mėn. mirė civilis rangovas Irake, patyręs širdies smūgį, kai slėpėsi nuo bepiločio orlaivio smūgio, kuris iš tikrųjų neįvyko.
J.Bidenui apie išpuolį Jordanijoje buvo pranešta sekmadienio rytą Pietų Karolinoje, kur jis praleido savaitgalį dalyvaudamas rinkimų kampanijoje prieš demokratų pirminius rinkimus. Su prezidentu kalbėjosi gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas III, taip pat patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas ir jo pavaduotojas Johnas Fineris.
Vėliau dieną J.Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris prisijungė prie saugios virtualios diskusijos su L.Austinu, J.Sullivanu, J.Fineriu ir kitais patarėjais, įskaitant valstybės sekretorių Antony Blinkeną, Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką generolą Charlesą Q. Brauną ir nacionalinės žvalgybos direktorę Avril D. Haines.
Vėliau prezidentas šį klausimą aptarė užsukęs į Bruklando baptistų pokylių centrą Vakarų Kolumbijoje, JAV.
„Praėjusią naktį Artimuosiuose Rytuose turėjome sunkią dieną, – sakė jis susirinkusiems. – Per išpuolį prieš vieną iš mūsų bazių netekome trijų drąsių sielų“. Po tylos minutės jis pridūrė: „Ir mes atsakysime.“
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
