Rusijos literatūros kritikas ir alternatyvios krypties istorikas Sergejus Peresleginas sausio 12 d. nurodė, kad Rusijos pajėgos gali pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje maždaug nuo sausio 12 d. iki vasario 2 d., kai žemė bus pakankamai įšalus ir greičiausiai po to, kai Ukrainos pajėgos esą pavargs ginti savo pozicijas Avdijivkoje ir rytiniame (kairiajame) krante Chersono srityje.
S. Pereslegino teigimu, rusai turėtų labiau nerimauti dėl to, kad Rusija pradės puolimą netinkamu metu arba padarys tų pačių „klaidų“, kurias Ukraina padarė per savo 2023 m. kontrpuolimą, o ne dėl atnaujintų Ukrainos puolimo pastangų 2024 m. Rusas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Rusija neturi pakankamai žmonių, jog galėtų vykdyti numatomą plataus masto puolimą.
Vienas žymus Rusijos karo tinklaraštininkas sausio 14 d. teigė, kad Rusijos karių skaičius fronto linijoje leidžia Rusijos pajėgoms vykdyti lokalizuotus taktinius manevrus, tačiau vargu ar padės užtikrinti operatyviai reikšmingus proveržius.
Be to, šis karo tinklaraštininkas pridūrė, kad šaltis daro įtaką Rusijos ir Ukrainos antžeminei veiklai ir artilerijos bei dronų sistemoms visame fronte, ypač Chersono kryptimi. Atsižvelgdamas į situaciją fronte, jis sausio 12 d. pabrėžė, kad šaltis neleidžia Rusijos pajėgoms vykdyti antžeminių operacijų ir judėti į šiaurę nuo Verbovės vakarinėje Zaporožės srityje.
Tuo metu Ukrainos pietinė operatyvinė vadovybė pranešė, kad Rusijos aviacija negali veikti pietų Ukrainoje dėl šalčio. Buvęs Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ (Rusijos kosmoso agentūra) vadovas ir ultranacionalistas Dmitrijus Rogozinas sausio 14 d. teigė, kad fronto linija vakarinėje Zaporožės srityje „dūzgia kaip bičių avilys“ dėl daugybės veikiančių Ukrainos bepiločių orlaivių.
D. Rogozinas teigė, kad Ukrainos pajėgos skiria pusę tuzino dronų kiekvienam vertingam taikiniui vakarų Zaporožės srityje smogti ir kad intensyvus ukrainiečių dronų naudojimas apsunkina Rusijos personalo rotaciją.
Nepaisys žiemos oro sąlygų
ISW anksčiau vertino, kad šiuo metu šaltis Ukrainoje greičiausiai riboja operacijas fronte, tačiau artimiausiomis savaitėmis, įšalus žemei, tikėtina, susidarys palankesnė vietovė mechanizuotam manevriniam karui.
JAV analitikai toliau išsako nuomonę, kad Rusijos pajėgos greičiausiai stengsis išlaikyti ar sustiprinti vietines puolamąsias operacijas visoje rytų Ukrainoje, siekdamos perimti ir išlaikyti iniciatyvą, nepaisant žiemos oro ir vietovės sąlygų. Tačiau ISW taip pat mano, kad Rusijos pajėgoms nepavyks pasiekti operatyviai reikšmingų proveržių.
„Tikėtina, kad Rusijos pajėgos toliau eksperimentuoja ir pritaiko savo raketų ir dronų smūgių paketus prieš Ukrainą, siekdamos prasiskverbti pro Ukrainos priešlėktuvinę gynybą“, – rašoma JAV karo analitikų ataskaitoje.
Vienas Rusijos karo tinklaraštininkas teigė, kad pastaruoju metu Rusijos pajėgos smūgius prieš Ukrainą rengia naudodamos įvairių tipų raketas, įskaitant hipergarsines balistines raketas Kh-47 „Kinzhal“.
Jo teigimu, Rusijos pajėgos paleido neįvardytus oro masalus ir bepiločius orlaivius „Shahed“, siekdamos apsunkinti Ukrainos oro gynybos sistemas, kad Rusijos pajėgos galėtų surengti sėkmingus raketų smūgius.
ISW anksčiau pastebėjo, kad Rusijos pajėgos eksperimentuoja su įvairiais dronų ir raketų smūgių deriniais, siekdamos prasiskverbti pro Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemas, nes gynėjų pajėgos prisitaikė prie Rusijos smūgių modelių.
ISW anksčiau vertino, kad Rusija gali intensyviau ieškoti būdų apsirūpinti balistinėmis raketomis iš užsienio, nes tam tikromis aplinkybėmis šios raketos gali sėkmingiau smogti taikiniams Ukrainoje.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas sausio 14 d. pareiškė, kad dėl sankcijų veikiausiai mažėja Rusijos raketų kokybė. Pranešama, kad tai gali dar labiau apsunkinti Rusijos gebėjimą vykdyti sėkmingas smūgių serijas prieš Ukrainą.
