JAV paramos Ukrainai strategija išlieka nepakitusi – ji bus teikiama tol, kol to reikės, kad šalis galėtų tvirtai atsistoti ant kojų. Tai ketvirtadienį Vašingtone pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Pietų gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk pareiškė, kad Rusija rengia dar vieną raketų smūgį Ukrainai. Ji pažymėjo, kad spalio 4 d. rusai Juodojoje jūroje į kovinę parengtį įvedė fregatą „Admirolas Makarovas“, o vėliau naktį prie jos prisijungė fregata „Admirolas Esenas“.
Kremlius pasitelkia civilines gamyklas karinei įrangai ir net ginklams gaminti. Pavyzdžiui, Tambovo mieste kepykla pradėjo gaminti dronus karo reikmėms. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „The Financial Times“.
Trečiadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais – tai buvo didžiausias apsikeitimas karo belaisviais iki šiol ir pirmasis oficialus apsikeitimas karo belaisviais nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, rašo JAV Karo studijų institutas (ISW).
Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas patikslino, kad per apsikeitimą karo belaisviais į Ukrainą grįžo 230 ukrainiečių karių.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby paskelbė, kad kol JAV Kongresas nepatvirtins prezidento Joe Bideno prašymo dėl papildomo finansavimo, Vašingtonas negalės teikti pagalbos Kijevui. Kartu jis pabrėžė, kad JAV administracija darys viską, kas įmanoma, kad ukrainiečiai gautų reikiamą ginkluotę.
„Jų (ginklų tiekimas – red.) bus priversti sustoti. Prezidentas pasirašė paskutinį saugumo pagalbos paketą, kurį turėjome įgaliojimus papildyti. Tai viskas. Mums reikia papildomų teisės aktų, kad būtų suteikta papildoma pagalba Ukrainai“, – aiškino J. Kirby.
Sekite svarbiausius karo Ukrainoje įvykius su lrytas.lt
