Po to, kai buvo sugadintas Baltijos jūros dujotiekis, Vakarų šalių kariniai jūrų laivynai dislokuojami regione, kad apsaugotų pažeidžiamą infrastruktūrą.
Suomijos ir Jungtinės Karalystės kariai, neseniai žiemos rytą dalyvavę įprastinėse karinių jūrų pajėgų pratybose, netrukus turės naują prioritetą – apsaugoti povandeninę infrastruktūrą.
Į rytus nuo nejudančio britų paramos laivo „Mounts Bay“ – bendrų pratybų, pavadintų „Freezing Winds 23“, bazės – eina „Balticconnector“ dujotiekis, kuriuo tiekiamos dujos tarp Estijos ir Suomijos ir kuris buvo pažeistas 2023 m. spalį. Tikėtinas kaltininkas – su Kinijos vėliava plaukiojančio ir į Rusiją vykstančio komercinio laivo inkaras.
Vis dar nenustatyta, ar dujotiekio pažeidimas buvo tyčinis, tačiau gruodžio pradžioje Vakarų kariniai planuotojai nusprendė, kad neketina laukti atsakymo prieš reaguodami.
Dešimt šalių, bendrai vadinamų Jungtinėmis ekspedicinėmis pajėgomis (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) – Jungtinė Karalystė, penkios Šiaurės šalys, trys Baltijos šalys ir Nyderlandai – pareiškė, kad dislokuos virtinę laivų, įskaitant Jungtinės Karalystės laivą „Mounts Bay“, „kaip karinį indėlį į svarbiausios povandeninės infrastruktūros apsaugą“.
Šis žingsnis buvo naujausias ženklas, rodantis, kaip Vakarų valstybės stiprina savo gynybą nuo vadinamojo hibridinio arba pilkosios zonos karo, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Tokie pilkosios zonos veiksmai nėra oficialus karo paskelbimas, tačiau gali apimti infrastruktūros sabotažą, kibernetines atakas ir dezinformacijos kampanijas.
Suomijos karinio jūrų laivyno planavimo specialistas kapitonas Mikko Laakkonenas ant laivo „Mounts Bay“ tiltelio sakė, kad panašiai mąstančios valstybės turėtų sutelkti savo išteklius, kad atgrasytų priešininkus nuo tūkstančių kilometrų dujotiekių ir ryšių kabelių, kertančių Baltijos jūrą, sutrikdymo.
„Turime dirbti kartu, – leidinys „Politico“ cituoja M.Laakkoneną, – Tai nėra vienos valstybės pratybos.“
Naujas Achilo kulnas
Incidentas su „Balticconector“ buvo naujausias iš daugelio povandeninių vamzdynų ir kabelių pažeidimų, iš kurių svarbiausias – „Nord Stream“ sprogdinimas, įvykęs 2022 m. rugsėjo 26 d.
Nei Suomijos, nei Estijos institucijos, tiriančios „Balticconector“ pažeidimą, nepateikė įrodymų, kad įtariamasis laivas – „Newnew Polar Bear“ – dalyvavo hibridinėje atakoje Kinijos arba Rusijos vardu. Abiejų šalių vyriausybės neigia, kad yra su tuo susijusios.
Tačiau ekspertai teigia, kad vis tiek svarbu greitai reaguoti, nes incidentas atskleidė naują Vakarų pažeidžiamumą.
„Turime tai vertinti kaip bandymą, nes jis parodė, kaip techniškai įmanoma sugriauti povandeninės infrastruktūros objektą, kuris yra labai svarbus ir gana sunkus“, – „Politico“ sakė Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro Helsinkyje mokslinių tyrimų centro specialistas Jukka Savolainenas.
„Tam tikru krizės etapu priešininkas gali bandyti įvairiais būdais sugadinti šią infrastruktūrą, ir tai gali padaryti tai netgi pasitelkdamas komercinį laivą ir jo inkarą“, – pridūrė jis.
Nors nemažai šalių, įskaitant Suomiją ir Vokietiją, per pastaruosius metus diversifikavo savo dujų šaltinius, šio tiekimo apsauga išlieka itin svarbi Europos energetiniam saugumui. Maždaug pusė Vokietijos namų šildomi dujomis.
„Europa negali sau leisti, kad vamzdynų infrastruktūrai būtų padaryta žala arba įvykdytas sabotažas, nes jei taip atsitiktų svarbiose jungiamosiose linijose... tai būtų didelis įvykis, dėl kurio Europai kiltų didelių problemų“, – sakė Briuselio analitinio centro „Bruegel“ vyresnioji mokslinė darbuotoja Simone Tagliapietra.
Įtartinas laivas
Spalio 8 d. apie 2 val. nakties „Balticconector“ operatorių „Gasgrid Finland“ ir Estijos „Elering“ darbuotojai pastebėjo staigų slėgio kritimą 77 km ilgio jūrinėje dujotiekio atkarpoje, einančioje tarp Paldiskio šiaurinėje Estijos pakrantėje ir Inkoo pietų Suomijoje.
Jie suskubo uždaryti sklendes, kad sustabdytų dujų srautą į Baltijos jūrą, nes Švedijos ir Estijos telekomunikacijų bendrovės užregistravo jūros dugno kabelių pažeidimus, kuriuos, kaip įtariama, taip pat sukėlė laivas „Newnew Polar Bear“.
Kitomis dienomis, kai Suomijos ir Estijos policija pradėjo tyrimą, Suomijos ir aplinkinių šalių kariniai ir politiniai vadovai iškėlė mintį apie tyčinį išpuolį.
„Mes dažnai minime hibridinį karą ir pilkosios zonos problemas, ir galime pasakyti, kad tai tikriausiai ir įvyko“, – apie dujotiekio ir telekomunikacijų kabelių pažeidimus tuomet kalbėjo Švedijos karinio jūrų laivyno vadovė Ewa Skoog Haslum.
Kelias savaites Suomijos ir Estijos pareigūnai teigė norintys palaukti policijos tyrimo pabaigos ir tik tada kalbėti apie tai, kas galėtų būti už tai atsakingas. Vis dėlto Suomijos Europos reikalų ministras Andersas Adlerkreutzas neseniai žengė dar toliau ir lapkričio pabaigoje interviu „Politico“ pareiškė, kad „viskas rodo“, jog Baltijos jungties trūkimas buvo „tyčinis“.
Spalio 20 d. Suomijos policijos tyrėjas Risto Lohi pareiškė, kad tyrimas sutelktas į „Newnew Polar Bear“, nes jo judėjimas sutapo su vamzdyno pažeidimo data ir laiku.
Lapkričio 10 d. R.Lohi teigė, kad prie „Balticconnector“ rastas inkaras priklauso laivui „Newnew Polar Bear“.
Laivo įgula nereagavo į Suomijos ir Estijos valdžios institucijų bandymus susisiekti, o po to išplaukė iš Baltijos jūros ir per vandenis į šiaurę nuo Rusijos grįžo atgal į Kiniją.
„Iš esmės kapitonas nekėlė telefono ragelio“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras lapkričio pabaigoje duodamas interviu „Politico“.
Kadangi laivas plaukė per tarptautinius vandenis, kuriuose laivai turi plačias teises laisvai plaukioti, valdžios institucijos nieko daugiau negalėjo padaryti, kad sulaikytų laivą, sakė H.Pevkuras.
Suomijos ir Estijos valdžios institucijos teigė, kad bendradarbiauja su Kinijos kolegomis bandydamos patekti į laivą, kuris gruodžio pradžioje prisišvartavo Kinijos Tianjino uoste, ir apklausti jo įgulą.
Tuo tarpu inžinieriams pradėjus kelis mėnesius truksiantį „Balticconnector“ remontą, atrodo, kad mažai kas gali sutrukdyti „paklydusiam“ inkarui vėl pradurti vamzdyną.
„Suprantama, kad inkarai gali kelti grėsmę“, – sakė Suomijos Europos reikalų ministras A.Adlerkreutzas.
Estijos gynybos ministras H.Pevkuras pasiūlė iš naujo apsvarstyti riziką, kylančią komercinei infrastruktūrai tarptautiniuose laivybos keliuose, ir kad laikui bėgant vamzdynai ir kabeliai galėtų būti dar labiau sustiprinti fizine apsauga, pavyzdžiui, papildomu betonu, ir kartu sustiprinta jų priežiūra.
„Matome, kad mūsų padėtis nėra tokia pati kaip prieš 10 metų, kai tarptautiniai vandenys buvo saugi vieta“, – sakė jis.
Sukurti atgrasomąją priemonę
NATO jau įsteigė padalinį, vadinamą Kritinės povandeninės infrastruktūros koordinavimo grupe, kuriai vadovauja Vokietijos generolas leitenantas Hansas-Werneris Wiermannas.
Po „Nord Stream“ sprogdinimo įsteigtos grupės tikslas – sujungti įvairius povandeninės infrastruktūros apsaugos dalyvius, įskaitant privačias bendroves, šalių vyriausybes ir pačią NATO, ir padėti nustatyti grėsmes.
Vienas iš iniciatyvos tikslų, kaip interviu „Politico“ sakė H.Wiermannas, yra realiuoju laiku nustatyti grėsmes ir įtartiną elgesį, susijusį su ypatingos svarbos infrastruktūra.
„Hibridinės strategijos priklauso nuo ketinimų pasinaudoti dviprasmiška aplinka, kad būtų padaryta daug žalos mūsų visuomenei, o dėl aplinkos dviprasmiškumo yra nemaža tikimybė išsisukti“, – sakė H.Wiermannas.
Tačiau jei galima pasinaudoti duomenimis ir naujausiomis technologijomis ir greitai nustatyti užpuolikus, tai siunčia „stiprų atgrasomąjį signalą“, sakė jis.
Šie metodai nėra neklystantys. Laivo „Newnew Polar Bear“ atveju H.Wiermannas sakė, kad laivas nesukėlė įtarimų, nes jo elgesys atrodė normalus. Laivas plaukė visu greičiu virš kabelių ir vamzdynų, kaip ir turėtų elgtis laivas, sakė jis.
Tačiau net ir tada, kai pats laivas nėra stebimas, žala infrastruktūrai gali būti pastebėta greitai.
H.Wiermannas teigė, kad atsiranda vis veiksmingesnių jutiklių, pavyzdžiui, šviesolaidiniai kabeliai, kuriais galima aptikti arti infrastruktūros numestus daiktus.
„Tikimybė nustatyti nusikaltėlį padidės dėl technologinės pažangos“, – sakė jis.
H.Wiermannas sakė, kad NATO ir jos sąjungininkai stengiasi nustatyti ypač pažeidžiamas vietas, pavyzdžiui, kabelių koncentraciją arba ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Tačiau esami žemėlapiai, kuriuose išsamiai aprašyti povandeniniai kabeliai ir vamzdynai, gali greitai pasenti, atsižvelgiant į tai, kad „vis daugiau valstybių investuoja į žaliosios energetikos pertvarką“.
Lapkričio pabaigoje paskelbtas JEF karinių jūrų pajėgų sustiprinimas iš dalies yra ir pastangos padidinti atgrasymo priemones.
Atrodo, kad kai kurie „Mounts Bay“ mokymo misijos „Freezing Winds 23“ rezultatai bus panaudoti beveik iš karto, nes laivas, be kita ko, kartu su JK fregatomis „HMS Richmond“ ir „HMS Somerset“, bus įvardytas kaip JEF dislokacijos Baltijos jūroje dalis.
Laive esantis Suomijos planavimo karininkas M.Laakkonenas sakė, kad jo šalies karinis jūrų laivynas taip pat pasirengęs reaguoti į būsimus iššūkius.
„Pagal politinių sprendimų priėmėjų nurodymus ir išteklius esame pasirengę imtis būtinų veiksmų“, – sakė jis.
Parengta pagal „Politico“ inf.
