Pasak leidinio, Dniepro perėjimuose dalyvavę kariai ir jūrų pėstininkai apibūdino puolimą kaip žiaurų ir bevaisį, nes ukrainiečių kariai puolimo metu buvo nušauti ant upės kranto arba vandenyje, net nepasiekę kito kranto.
Kovotojai pažymi, kad sąlygos tokios sudėtingos, jog daugelyje vietų nėra kur įsikasti. Pirmieji priėjimai dažniausiai būna pelkėtos salos, kurias kerta upeliai, arba pievos, virtusios purvo pelkėmis, ir bombų krateriai, pripildyti vandens.
Aršiausios kovos vyko Krynkų kaime, rytiniame upės krante, už maždaug 30 kilometrų nuo Chersono, kur ukrainiečių kariai užėmė siaurą namų juostą – vienintelę vietą, kur jiems pavyko įsitvirtinti.
Nors Ukrainos užsienio reikalų ministerija neseniai paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kairiajame krante sukūrė kelias tvirtoves, jūrų pėstininkai ir kariai teigia, kad ši informacija yra perdėta.
„Nėra jokių pozicijų. Nėra tokio dalyko kaip stebėjimo punktas ar pozicija. Ten neįmanoma įsitvirtinti. Neįmanoma ten perkelti įrangos, – sakė vienas iš leidinio pašnekovų. – Tai net ne kova dėl išlikimo, tai – savižudiška misija.“
Kaip pažymi kariai, į rytinį krantą atvykstantiems naujiems kariams tenka žingsniuoti ant kelias savaites purve gulinčių žuvusių karių kūnų, nes dėl intensyvaus apšaudymo jų neįmanoma išvežti.
„Nieko panašaus nesu matęs nei Bachmute, nei Soledare“, – sakė vienas iš gynėjų.
Kaip pažymi kariai, pagrindinis prioritetas yra Rusijos artilerija ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijų apsauga. Pasak vieno iš leidinio pašnekovų, po du mėnesius trukusių kovų Rusijos daliniai šiame rajone ir toliašaudė artilerija buvo smarkiai nuslopinti ir galėjo judėti tik naktį.
„Jie labai bijo, kad Ukraina šį mėnesį, pavasarį ar vasarą, padidins savo teritoriją, išsiplės ir išlaisvins rytinį krantą“, – sakė karys ir pridūrė, kad stebi perimtą Rusijos radijo ryšį.
Pasak jo, net ir nedideli teritoriniai įsigijimai suteiks Ukrainai galimybę smogti Rusijos tiekimo į Krymą keliams. Tačiau kol kas operacija per upę buvo sutelkta ne į proveržį, o į tai, kad būtų pritraukta ir sunaikinta kuo daugiau Rusijos karių.
Nors Rusijos artilerija kai kuriose vietovėse buvo nuslopinta, jos pajėgos toliau taikosi į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas naikinančiais bombardavimais iš oro, raketų smūgiais ir dešimtimis bepiločių orlaivių.
„Kairysis krantas buvo tarsi skaistykla, – sakė vienas iš kovotojų. – Dar nesi miręs, bet nesijauti gyvas.“
